Sodų bendrijos: problemų daug, finansų mažai

Vilniaus valdžios pasitarime su miesto teritorijoje esančių sodų bendrijų pirmininkais buvo eilinį kartą buvo pripažinta - problemų yra nemažai, tačiau didžiausia problema - finansų stygius.
    
Vilniaus meras Juozas Imbrasas eilinį kartą pripažino, kad sodo bendrijose yra nemažai problemų: „nesutvarkyta sodų bendrijų infrastruktūra – kelių tiesimas, vandens ir nuotekų tinklų, apšvietimo įdiegimas – kelia nepatogumų“. Miesto vadovo teigimu, ne kartą buvo svarstomas sodo bendrijų integravimas į miestą tačiau susiduriama su finansinėmis problemomis.
         
Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad padėtis sodo bendrijose sudėtinga – keliai siauri, pravažiavimai į sodus nepatogūs, tik nedidelė bendrijų dalis prijungta prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų.
   
Šiais metais Savivaldybėje buvo išnagrinėta galimybė prijungti sodo bendrijas prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų.

UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Bronius Miežutavičius teigė, kad Tarandės, Gineitiškių, Riešės, Bajorų, Balsių gyvenvietėse jau šiemet įvesti centralizuoti vandens ir nuotekų tinklai. Kitas etapas – sodų bendrijos. Jau vyksta darbai Salininkuose, Visoriuose. Vien tik minėtose gyvenvietėse centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų diegimo darbai kainavo apie 550 mln. litų.
    
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė akcentavo, kad bendrijų pirmininkai turėtų inicijuoti kelių ir gatvių detaliųjų planų rengimą.

Infrastruktūros projektų skyriaus vedėjas Gintautas Niaura priminė susirinkusiems teikiamą pirmumo teisę klojant kelio dangą ir diegiant apšvietimą sodo bendrijose – jei sodininkai patys apmoka darbų vykdymui numatytos pusę sumos, sudaroma trišalė sutartis, vykdomi darbai ir įmonės, kurios įrenginėjo gatves ir apšvietimą, prižiūri minimus objektus.
   
Vilniaus miesto ribose yra 238 sodų sklypai, įsikūrę 2,2 tūkst. ha plote. Juose gyvena apie 18 tūkst. žmonių. Manoma, kad iki 2015 m. jų skaičius pasieks 27 tūkst.