Socialinio būsto problemas išspręstų municipalinis būstas

Paskutiniu metu žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie problemas socialinio būsto srityje: nuomininkų nemokumas, nemokių nuomininkų skolų apmokėjimas, subnuoma, būsto ir lėšų jam įsigyti bei prižiūrėti trūkumas. Pasirodo, šios problemos tęsiasi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Kyla pagrįstas klausimas: negi negalima išspręsti tų problemų?

Aš paklausčiau kitaip: o gal nenorima jų spręsti? Aš niekaip negaliu suvokti, kaip per beveik du dešimtmečius nebuvo įmanoma suskaičiuoti visų valdiškų butų (pvz., Vilniaus mieste)? Ar galit įsivaizduoti, kad, pvz., Vilniuje 2007 m. nemažiau kaip 1500 savivaldybės butų gyveno nuomininkai, kurie nebuvo sudarę būsto nuomos sutarčių su savivaldybe ir iš viso nebuvo aišku, kokiu pagrindu jie gyveno tuose butuose. Neaišku iki šiol.

Nori nenori pradedi galvoti, kad netvarka socialinio būsto srityje yra naudinga patiems valdininkams (valdžiai?). Žmonės (socialiai remtini, jaunos šeimos) tampa priklausomi nuo valdininkų malonės, galima sakyti, tampa valdininkų (valdžios) vergais. Juk stogas virš galvos svarbus kiekvienam. O valdžia, atrodo, stengiasi tik kuo daugiau trukdyti. Kaip galima paaiškinti dalyką, kai žemė Vilniaus centre yra „žemės ūkio paskirties“? Kam reikalingos tos „paskirtys“?

Dar vienas dalykas. Labai įdomu pasidarė perskaičius kai kuriuos Konstitucinio Teismo nutarimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. Vadinasi, socialiniu būstu turi teisę naudotis visi piliečiai. Kodėl taip nėra? Negi valdininkams nusispjauti ant Konstitucijos?
Taigi, ar yra kokia išeitis? Manau, kad taip. Beveik du metus gilinausi į socialinio būsto problemas, įvairius niuansus. Teko išstudijuoti kone visus teisės aktus, susijusius su būsto nuoma. Čia pateikiu tik kelis esminius dalykus, kurie, mano manymu, padėtų išspręsti susidariusias problemas.

Visų pirma, turėtų būti panaikinta tokia sąvoka, kaip „socialinis būstas“, o vietoje jo atsirasti „municipalinis būstas“, kurį nuomotis galėtų bet kuris asmuo, išgalintis susimokėti nuomą ir komunalinius patarnavimus. Nuomos kainą, savaime aišku, turi nustatyti rinka. Iš čia atsirastų lėšų būsto išlaikymui, naujo būsto statymui ar įsigijimui. Pvz., 1 kambario buto nuoma Vilniuje dabar (priklausomai nuo vietos ir kt.) svyruoja apie 1000 lt per mėn. Kaip minėjau, Vilniuje mažiausiai 1500 savivaldybės butų nuomininkų nemoka nuomos savivaldybei. Jei jie mokėtų, tai kas mėnesį Vilniaus savivaldybė gautų apie 1,5 mln. litų nuompinigių. Štai realus lėšų šaltinis. Aišku, kai kam baigtųsi komunizmo ar nelegalaus pasipelnymo laikai. Be to, labai svarbu, kad savivaldybės ir valstybės turtą administruotų (kartu ir rinktų visas lėšas) toks juridinis asmuo, kuris šių lėšų negalėtų panaudoti kitaip, kaip tik būsto plėtrai ir priežiūrai. Geriausiai tam tiktų viešoji įstaiga, kurios steigėja galėtų būti savivaldybė arba vyriausybė, nes tiek savivaldybės įmonės (SĮ) tiek UAB-ai tokias lėšas gali panaudoti kitiems reikalams.

Daugelis paprieštaraus, kad negerai, kai verslu užsiima valstybė, tegul tą daro verslininkai. Sutinku su tuo. Tačiau kiek dar reikės laukti, kol verslas pradės tą daryti? Žmonėms būsto reikia šiandien, o ne po 20 metų. Jei verslas nenori, visuomenė neturi dėl to kentėti. Be to, šiandien išsinuomoję butus neturi jokių garantijų, kad po mėnesio nepadidės nuomos kaina ar savininkas nepersigalvos nutraukti nuomos sutarties.
Dabar galiojantys socialinio būsto nuomos tarifai neužtikrina reikiamo lėšų kiekio esamo būsto einamajam ar kapitaliniam remontui bei sudaro palankias sąlygas tokio būsto subnuomai. Kad tą padaryti, reikia keisti ar priimti naujus įstatymus ar vyriausybės nutarimus. Savo kailiu patyriau, kaip to nenori daryti politikai. Dabartinio aplinkos ministro partiečiai atsakė tiesiai šviesiai – mums dabar tai daryti neapsimoka. Gal po rinkimų pažiūrėsim. O žmonės tai dešimtmečius eilėse laukia, bet už tai turi laiko pasimėgauti minėto ministro reklamomis laikraščiuose.

Dideliuose miestuose (Vilniuje, Kaune) socialinių būstų ūkis labai apleistas. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste man dirbant VšĮ „Vilniaus butai“ buvo nustatyta apie 200 butų, kurie nebuvo tinkami gyventi, bet savivaldybė kažkodėl nesiėmė jokių veiksmų tam turtui sutvarkyti. Geras šeimininkas, tokiu atveju, tikrai nenuleistų rankų ir neverkšlentų, kad nėra pinigų. Jų, kaip paaiškėjo, visuomet suranda, kai reikia suremontuoti kontrolierės dukters ar kito kokio valdininko butą. Kadangi tie apleisti butai Vilniaus mieste daugiausia yra labai patraukliose vietose, tai juos tikrai būtų galima parduoti rinkos kainomis (o ne įvairiomis formomis dovanoti reikalingiems asmenims), o iš gautų lėšų įsigyti tinkamus gyventi butus.

Sudėtingiausia yra išspręsti kitą problemą. Tai jau būtų tikrai politikų darbas.

Pagrindinė problema, su kuria susiduriama nuomojant bet kokį būstą, yra nuomininkų nemokumas. Labiausiai pažeidžiami yra pensininkai, daugiavaikės šeimos, neįgalūs asmenys.

Daugeliu atveju nemokumo problemą sąlygoja objektyvios priežastys – asmenys neturi galimybių gauti pakankamai lėšų pragyvenimui. Tai yra jau valstybės vykdomos socialinės politikos problema, kuri turi būti sprendžiama iš esmės, t.y., asmenims turi būti garantuotos realų pragyvenimo minimumo lygį atitinkančios pajamos. Pvz., pensininkas, gaudamas per mėn. 380 ar 500 lt pensiją nesugebės vien už būsto nuomą ir šildymą mokėti 800 lt.

Galimi keli problemos sprendimo būdai. Arba didinti minimalų pragyvenimo lygį, arba pilnai kompensuoti dalį būsto išlaidų - nuomos mokestį ir šildymą.

Kaip pasielgti geriau, turime nuspręsti mes patys per savo išrinktuosius politikus. Tik gaila, kad jie, patekę į valdžią, pamiršta, kad turi rūpintis visais Lietuvos žmonėmis.
Ir dar vienas pasiūlymas. Daug abejonių šiandien sukelia socialinio būsto skyrimo eiliškumas. Vieni laukia būsto dešimtmečius, kitiems toks būstas suteikiamas per 2 mėn. Be to, laisvo buto paskyrimo naujam nuomininkui procedūra užtrunka nuo 3 iki 6 mėn. ir kartais keliolika butų stovi tušti kelis metus.
Dabar Vilniuje turtas yra valdomas labai neracionaliai. Siūlyčiau nustatyti tokią tvarką, kad pačią asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, eilę sudarytų savivaldybių tarybos. Tas sąrašas būtų viešas. Būstus administruojančiam subjektui beliktų tik sudaryti nuomos sutartis. Nustačius tokią tvarką nebereiktų kelis mėnesius laukti, kol savivaldybės administracija teiksis tuščią butą išnuomoti. Juk nenuomojamas butas – grynas nuostolis geram šeimininkui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių