Skirtinga Kauno funikulierių našta

 

Į didžiausius Kauno kalnus - Žaliakalnį ir Aleksoto arba Mildos kalną - galima pakilti Žaliakalnio ir Aleksoto keltuvais, kurie dažniau vadinami funikulieriais. Vasarą mieste pagausėjo turistų, tačiau Aleksoto funikulierius dažniau ilsisi, negu kelia į kalną po Kauną norinčius pasižvalgyti miesto svečius. Žaliakalnio funikulierius keleivių stygiumi nesiskundžia.

„Dažniausiai Aleksoto funikulieriumi naudojasi moksleiviai ir studentai. Jo darbo grafiką padiktavo patys žmonės, todėl keltuvas kelia žmones nuo 7 valandos tyro iki 16 val. popiet. Savaitgaliais ir švenčių dienomis jis nedirba", - sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras. Jo teigimu, turistai į ant kalno esančią apžvalgos aikštelę funikulieriumi keliasi gana retai. Dažniau važiuoja autobusais.

Užkilus Aleksoto funikulieriumi ant kalno, iš šalia esančios apžvalgos aikštelės atsiveria Kauno panorama. Šalia įsikūrusi Lietuvos muzikos akademija, veikia J. Dobkevičiaus vidurinė mokykla.

Aleksoto funikulierių prižiūri akcinė bendrovė „Autrolis". Miesto savivaldybė Aleksoto funikulieriaus išlaikymui kasmet skiria apie 80 tūkst. litų, o iš funikulieriaus veiklos gaunama tik apie 5 tūkst. litų. Funikulieriuje galioja vienkartiniai ir mėnesiniai troleibusų bilietai.

Nuo liepos 1 dienos Aleksoto keltuvas bus uždarytas daugiau kaip mėnesiui. Keturi ten dirbantys žmonės atostogaus, o keltuvas bus remontuojamas pagal planą. „Keisime kai kurias detales, kai ką perdažysime. Liepos pabaigoje bus atliekama techninė funikulieriaus apžiūra", - sakė Aleksoto funikulieriaus mašinistas Andrius Karčiauskas.

Žaliakalnio funikulierius, priklausantis įmonei „Kauno liftai" šią vasarą ilsėtis neketina ir keleivių trūkumo nejaučia. Pasak keltuvo darbuotojų, vasarą pervežama daugiau turistų negu kauniečių. Liepos pabaigoje ketinama atlikti keltuvo techninę patikrą. Tada funikulierius neveiks maždaug savaitę. Darbo dienomis funikulierius veikia nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro. Savaitgaliais ir švenčių dienomis - nuo 9 iki 19 val.

„Žaliakalnio funikulierius naudojamas daug intensyviau. Jį prižiūri privati įmonė, ir džiaugiamės, kad teikia šitą paslaugą, o nepakeitė keltuvo paskirties", - sakė P. Keras. Anot jo, prieš keletą metų bandyta privatizuoti ir Aleksoto funikulierių, tačiau norinčiųjų jį įsigyti neatsirado. „Tai labai jautrus objektas. Funikulierių reikia išsaugoti kaip transporto paminklą, bet nežinia, ar taip nutiks keltuvą privatizavus", - abejo Transporto skyriaus viršininkas. Jeigu padidėtų turistų susidomėjimas, Savivaldybėje būtų svarstoma, kaip keisti funikulieriaus darbo laiką.

Aleksoto funikulierius pradėjo veikti 1935 m. gruodžio 6 d. Prezidento A.Smetonos iniciatyva . Pagal šveicarų firmos projektą ir naudojant šveicarų įrengimus pastatytas funikulierius dabar yra vienintelis tokio modelio ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.

Tarpukariu per dieną funikulierius atlikdavo 226 reisų. Vagonuose įtaisyti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie, lynams trūkus, neleistų vagonams riedėti žemyn. Aleksoto funikulieriaus bėgių ilgis - 142 m., nuolydis - 29,5 laipsnių. Vagone telpa 25 žmonės.

Žaliakalnio keltuvas, kurio statybomis taip pat rūpinosi Prezidentas Antanas Smetona, yra šiek tiek vyresni už savo bhrolį - Aleksoto funikulierių. Žaliakalnio funikulierius buvo oficialiai atidarytas 1931 m. rugpjūčio 5 d., o rugpjūčio 8 d. pradėta kilnoti ir visus norinčiuosius. Iš pradžių keleiviams įrengtas vienas vagonas. Antrasis, prikrautas akmenų balasto, buvo skirtas atsvarai. Šį darbą, laimėjusi konkursą, atliko Amerikos lietuvių prekybos bendrovė AMLIT, turėjusi didelę automobilių gamybos, prekybos ir transporto paslaugų patirtį.

1935-1937 m. Žaliaklanio keltuvas vėl rekonstruotas. Keleivius imta kelti Napoleono Dobkevičiaus suprojektuotais naujais didesniais vagonais. Važiuoklės užsakytos ir pagamintos Šveicarijos firmoje „T.Bell". Pastatyta apatinė keleivių stotelės stoginė.

1996 m. Žaliakalnio keltuvas paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę. 1997 m. įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. 2003 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Žaliakalnio keltuvas paskelbtas kultūros paminklu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių