Simboliška: balandžio sniegas išlydėjo M. Martinaitį į amžinybę

Saulėtą pirmadienio popietę į paskutinę kelionę palydimas poetas Marcelijus Martinaitis. Laidotuvėse dalyvauja garbės sargyba, keli ministrai, Rašytojų sąjungos nariai, gausus būrys poeto gerbėjų ir smalsuolių.

Kortežas jau atvyko į Antakalnio kapines, kur ir bus laidojamas poetas. Kapinėse M. Martinaičio karsto jau laukė būrys gerbėjų, pučiamųjų orkestras.

Į paskutinę kelionę poetą palydi kunigas Julius Sasnauskas ir ilga procesija.

Savo atsisveikinimo kalbas sakė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, signataras prof. Bronius Genzelis, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

Sekmadienį pagarbą poetui atidavė nemažai kitų politikų. Negalėję į bažnyčią atvykti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas atsiuntė vainikus.  Paskutinį kartą su poetu atsisveikinti atvyko ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos reikalų ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo kancleris Jonas Milerius.

Bažnyčioje būriavosi ir prisiminimais apie poetą M. Martinaitį dalijosi kolegos iš Rašytojų sąjungos, taip pat – bendražygiai iš Sąjūdžio: Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila ir kt.

Poeto gedi žmona Gražina, dukra Eglė, žentas Artūras Skučas. M. Martinaitis turėjo keturis anūkus ir du proanūkius.

M. Martinaitis palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 dieną Raseinių rajone, Paserbentyje. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 m. Vilniaus universitete baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.

Baigęs studijas dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, vėliau dėstė Vilniaus universitete, sykiu vadovaudamas lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui – „Literatų kalvei“, išugdžiusiai šiandien gerai žinomų rašytojų. 1975 m. M. Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.

Prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir Sąjūdžio Seimo tarybos narių. 1989 m. kaip Sąjūdžio narys išrinktas SSRS liaudies deputatu. M. Martinaitis energingai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1992–1997 m. poetas vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, 2000–2012 m. pirmininkavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.

Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.), apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (1998 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

M. Martinaičio poezijos knygos išleistos anglų, švedų, norvegų, prancūzų, lenkų, rusų, latvių, estų, ukrainiečių kalbomis; stambesnės publikacijos - ispanų, vokiečių, italų, čekų, slovakų, rumunų, baltarusių kalbomis. Poetas vertė Ch. Marti, P. Nerudos, Ch. R. Chimeneso, M. Cvetajevos, E. P. Rumo, ir kt. eilėraščius. 2007 m. už literatūros laimėjimus M. Martinaičiui paskirta tarptautinė Baltijos Asamblėjos premija.

Pirmasis ir vienas iš populiariausių poeto eilėraščių rinkinių buvo „Balandžio sniegas“, išleistas 1962 metais. Simboliška, kad poetas Anapilin iškeliavo, kai gamta balandžio mėnesį vis dar pasidengusi sniegu.

77 metų M. Martinaitis mirė balandžio 5 dienos vakarą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių