Šilumos tinklų nuoma kaitina aistras taryboje

Trečiadienį Vilniaus mesto taryba ėmėsi prieštaringai vertinamo klausimo: pratęsti bendrovei „Dalkia“ Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį 20 metų ar ne.

Laukia milijoninės išlaidos

Greičiausiai „Vilniaus energija“ dar artimiausių 20 metų gyventojams tieks monopolines paslaugas: centralizuotą šildymą bei karštą vandenį. Mat būtent tokiam laikotarpiui os steigėja, prancūzų bendrovė „Dalkia“, spiria savivaldybę pratęsti pakoreguotą šilumos tinklų nuomos sutartį. Mat esą tik per tiek laiko bendrovė galės susigrąžinti planuojamas investicijas į biokuro sistemos įrengimą. Ši „Dalkiai“ turėtų atsieiti apie 850 mln. litų. Pati savivaldybė tokių investicijų ant savo pečių užsikrauti nepajėgia.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas visos šalys narės, tad taip pat ir Lietuva, turėtų iki 2020 m. pereiti prie biokuro. Iš viso energijos gamybai naudojamo kuro biokuras turėtų sudaryti ne mažiau 23 proc. Tuo tarpu Vilniaus miesto taryba dar 2008 m. išsikėlė tikslą iki 2012 m. šilumos gamybai sunaudoti ne mažiau nei 70 proc. biokuro.

Neinvestuojant į biokurą, jau dabar tektų ieškoti 1,2 mlrd. litų modernių filtrų įrengimui. Mat nuo 2016 m. įsigalios kita ES direktyva, gerokai apribosianti išmetamų į aplinką teršalų koncentracijos kiekį. Pavyzdžiui, vien Vilniaus antroje termofikacinėje elektrinėje deginant dujas išsiskirianti azoto oksidų koncentracija privalės sumažėti 3 kartus, deginat mazutą - ir 4,6 karto, o sieros oksidų - ir 20 kartų.

Biokuras atpigintų šildymą

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai paskaičiavo, kad teršalus valančių filtrų įrengimas truktų 12 metų ir tik išpūstų vilniečiams šilumos kainą. Mat prie dabartinio tarifo už šildymą dar būtų pridedama ir ši 1,2 mlrd. litų atsieisianti investicija. Preliminariai paskaičiuota, kad šildymas vartotojams dėl to pabrangtų 34,6 proc.

Dėl to Vilniaus miesto valdžia gręžiasi į biokuro naudojimą. Kitaip tariant, gaminant šilumą, vietoje gamtinių dujų būtų galima deginti komunalines atliekas, apdorotą dumblą, medžio atliekas ir kitas panašias medžiagas, kurio kainuoja pigiau. Tinkamus biokurui katilus bendrovė „Dalkia“ galėtų pastatyti etapais, nepertraukdama šilumos gamybos proceso, iki 2015 m.

Įrenginiai ir jų statyba atsieitų apie 850 mln. litų, tačiau dėl šios investicijos gyventojams preliminariai 2,3 proc. atpigtų šiluma. Mat biokuras gerokai pigesnis, nei gamtinės dujos, tad bendrovės sąnaudos šilumos ir karšto vandens gamybai sumažėtų, o tai įtakotų ir šilumos bei karšto vandens tarifo dydį gyventojams.

Opozicija nenori pratęsti nuomos

Jeigu bendrovė „Dalkia“ investuotų į biokuro įrenginius, šiai savivaldybė turėtų partęsti šilumos ūkio nuomos sutartį dar 20 metų. Paskaičiuota, kad per tiek laiko bendrovė galėtų susigrąžinti investicijas. „Dalkia“ Vilniaus šilumos ūkį išsinuomojo 2002 m. Sutartis buvo sudaryta 15 m. ir ji baigiasi 2017 m. ES direktyvos įsigalios jau nuo 2016-ųjų.

Tačiau opozicijai pasirodė, kad nei ES direktyvos, nei savivaldybės lėšų stoka nėra pakankamas argumentas, kad sutartis su „Dalkia“ būtų pratęsta 20 metų.

„Tai savotiškas Vilniaus tarybos narių ir vilniečių šantažas: jeigu neklausysite mūsų, tai bus jums, broliukai, blogai. Nereikia mūsų klaidinti, tokios direktyvos (dėl teršalų ribojimo) nėra. Kol tos institucijos nėra priėmusios jos, nereikia sakyti, kad ji priimta ir mes esame ant mirties slenksčio. Nepakliūkite ant konservatorių kabliuko, kad nereikėtų prieš rinkimus teisintis, kodėl pardavėme vilniečius! Mes atsiduosime „Vilniaus energijai“ ir dar primokėsime. Baikite kvailinti žmones! Pateikiama tik viena alternatyva - taip nesielgiama su miesto gyventojais, turėkite sąžinės!”, - klausimo projektą peikė opozicinės Liberalų sąjūdžio partijos frakcijos narys Algirdas Gricius.

Jo pastaba išvedė iš kantrybės konservatorių Vidą Urbonavičių. Šis prarado savitvardą ir oponentui tėškė į akis, kad A.Gricius per šią kadenciją, tiek vadovaujant Tvarkos ir teisingumo partijai, tiek ir dabar, valdant konservatoriams, nieko doro miesto labui taip ir nenuveikė.

Dėl direktyvos argumentų pažėrė savivaldybės Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas.

„Direktyvos yra priėmimo stadijoje, ir ši stadija - paskutinė. Direktyvos bus priimtos artimiausiais mėnesiais. Jau pagal šiuo metu galiojančias direktyvas taršos reikalavimai pakankamai griežti, o mes juos turėsime dar griežtinti. Iš jų išplaukia tokia situacija, kad Vilniaus elektrinės, jeigu jos nebus modernizuotos, jos bus uždarytos“, - dėmesį atkreipė E.Vilkickas.

Išklausiusi argumentus taryba valdančiosios koalicijos narių balsais pritarė projekto pateikimui. Jis bus diskutuojamas dvi-keturias savaites savivaldybės komitetuose ir tik po to planuojama priimti galutinį sprendimą dėl sutarties pratęsimo.