Šildymo sezonui jau pasirengta

Centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė "Kauno energija" beveik pasirengė šildymo sezonui. Radiatoriai kaisti pradės vidutinei paros temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių.

Lopo sudilusias trasas

Bendrovės "Kauno energija" atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka tikina, kad šildymo sezonui jau pasirengta, beliko pabaigti kelis smulkius darbelius.

"Išbandėme daugiau kaip 400 km šilumos tiekimo tinklų. Šių hidraulinių bandymų metu nustatyti 143 nesandarumo atvejai, tinklai jau baigiami tvarkyti", - pasakojo Ū.Staselka.

Jo teigimu, vykdant pasiruošimo šildymo sezonui darbus, sumontuotos 22 naujos termofikacinio vandens atjungimo armatūros - bus galima lanksčiau vykdyti tinklo perjungimus ir nustatyti atsiradusius defektus. Mieste ir rajone šiemet iki rugpjūčio rekonstruota bei naujai pastatyta 5,38 kilometro šilumos tiekimo tinklo.

"Beveik visi darbai atlikti panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Iki metų pabaigos į šilumos tiekimo tinklų plėtrą ir rekonstrukciją bus investuota net 21,54 mln. litų", - skaičiavo Ū.Staselka ir pridūrė, kad bus pakeista 6,50 km šilumos tiekimo tinklų.

Šildyti pradės atvėsus

Paklaustas, kada planuojama pradėti šildymo sezoną, Ū.Staselka prognozavo, kad tai galėtų būti kitą mėnesį.

"Žinoma, viskas priklausys nuo oro, kaip Viešpats Dievas panorės. Paprastai šildyti pradedame, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra būna žemesnė nei 10 laipsnių", - pasakojo Ū.Staselka. Esą kai kurie gyventojai prašo šildymo sezoną pradėti anksčiau. Tokie vartotojai turi pateikti prašymą. Kol kas nė vienas daugiabutis nepanoro pradėti šildymo sezono anksčiau.

Ū.Staselkos teigimu, iš 1213 daugiabučiuose namuose esančių šilumos punktų, kurių įranga priklauso bendrovei, 1192 šildymo sezonui paruošti. Tai sudaro 98 proc. visų šilumos punktų, kurių įranga priklauso bendrovei.

"Tačiau pastato šilumos įrenginių parengties akto dar neturi 1483 įvairios paskirties pastatų, kurių šilumos punktų įranga priklauso patiems pastatų savininkams. Iki šildymo sezono pradžios visi šilumos punktai turi būti parengti ir privalo turėti parengties aktus", - ragino Ū.Staselka.

Apie pastatus, kurių šilumos punktai nebus laiku parengti šildymo sezonui, esą bendrovė informuos Valstybinę energetikos inspekciją. Iki rugsėjo 20 d. daugiau kaip 2,3 tūkst. objektams, kurių šilumos punktų įranga nėra "Kauno energijos" nuosavybė, tokie aktai jau išduoti.

Sąskaitos – ir tūkstantinės

"Kauno dienos" skaitytojų apklausa rodo, kad didesnė miestiečių dalis yra linkusi kentėti šaltį, kad tik nereikėtų pradėti šildymo sezono. Žiemos ypač nelaukia prastos šiluminės izoliacijos namuose gyvenantys kauniečiai, kuriems tenka apmokėti ir tūkstantį litų siekiančias sąskaitas.

"Šildymo kaina priklauso nuo oro temperatūros, tą mėnesį galiojančios šilumos kilovatvalandės kainos ir nuo pastato būklės, - aiškino Ū.Staselka. – Pigiausiai už šildymą moka naujos statybos namų gyventojai, truputį brangiau – renovuotų namų gyventojai, o brangiausiai tenka mokėti senuose nerenovuotuose namuose gyvenantiems kauniečiams."

Esą problematiškiausiu laikomas Sąjungos a. 10, kurio gyventojams už 1 kub.m. šildymą praėjusį sausį teko mokėti 14,68 lito. Naujos statybos namuose 1 kv.m. šildymas kainavo 2,77 lito.


Šiame straipsnyje: Kauno energija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių