Šildymo kaina Vilniuje keisis nuo gruodžio

Išaugus gamtinių dujų kainai, šilumos energijos tarifas vilniečiams gruodį bus 7,8 proc. didesnis nei spalį ir lapkritį, - antradienį pranešė sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“.

Anot „Vilniaus energijos“, gamtinės dujos brango nuo 637 iki 698 litų už 1000 kubinių metrų. Mazutas brango nuo 663 iki 1122 litų už toną, todėl nuo gruodžio vilniečiams šiluma kainuos 19,04 ct/kWh be PVM. Pastaraisiasi mėnesiais sostinės gyventojai už šildymą mokėjo 17,66 ct/kWh be PVM.

Kas mėnesį keisti kintamąją šilumos kainos dalį priklausomai nuo faktinių kuro – gamtinių dujų ir mazuto – kainų leidžia 2009 metų liepą įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas.

„Kylant naftos kainoms, brango ir gamtinės dujos – šiuo metu pagrindinis kuras šilumos energijos gamyboje. Tai padidino kintamąją šilumos kainos dalį“, - sakė sostinę šildančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Kintamoji kainos dalis, skirta gamtinėms dujoms įsigyti, nuo gruodžio 1 dienos sudarys 12,89 ct/kWh, spalį ji sudarė 11,51 ct/kWh. Pastovioji kainos dalis, kurią sudaro „Vilniaus energijos“ sąnaudos, jau penkerius metus beveik nekito ir toliau bus 4,81 ct/kWh.

Į šilumos tarifą nuo spalio 1 dienos įtraukta ir trečioji 1,34 ct/kWh dalis. Ji kompensuoja „Vilniaus energijos“ nuostolius, patirtus ankstesnei miesto valdžiai, vadovaujamai buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso, laiku neperskaičiavus šilumos kainos.

Anot R. Germano, vienintelis būdas mažinti Vilniaus priklausomybę nuo importuojamo kuro ir šilumos kainos svyravimus kintant gamtinių dujų kainai yra platus pigesnio vietinio biokuro – miško kirtimo atliekų, šiaudų ir komunalinių atliekų – taikymas energijos gamyboje.

„Dedame visas pastangas siekdami užtikrinti stabilų šilumos tarifą ir kryptingai investuojame į platesnį biokuro vartojimą Vilniuje“, - teigė R. Germanas. Vietinis biokuras yra ne tik pigesnis, bet ir nuo 40 iki 80 procentų švaresnis už importuojamas gamtines dujas bei mazutą.

„Vilniaus energija“ iki 2011 metų numato modernizuoti ir biokuro deginimui pritaikyti Naujosios Vilnios rajoninės katilinę. Šis žingsnis leis CO2 emisijas sumažinti apie 17 tūkst. tonų per metus, gamtinių dujų suvartojimą – 7,4 tūkst. tne per metus, mazuto – 274 tne per metus.

Sumažinti gamtinių dujų vartojimą „Vilniaus energijai“ leido ir 2006 metais įrengtas biokuru kūrenamas kogeneracinis katilas. Į didžiausią Baltijos šalyse tokio tipo katilą, kurio galingumas siekia 60MW, bendrovė investavo 34 mln. litų.

„Perėjimas nuo importuojamo iškastinio kuro, kurio kainų neįmanoma prognozuoti, prie pigesnio ir švaresnio vietinio kuro, turi tapti valstybiniu prioritetu. Būtina pašalinti visus biurokratinius barjerus, trukdančius efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, iki šiol biokuro katilines savo lėšomis diegiantys šilumos tiekėjai nesulaukia jokios valstybės paramos. „Raginame valstybę siekti politinio sprendimo, kuris leistų šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų užauginti iki 70 procentų, 2020 metų - iki 85 procentų“, - teigė V. Stasiūnas. Šiuo metu iš biokuro pagaminama vos 18 proc. šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

„Vilniaus energija“ priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupių „Dalkia“.