Šeimos drama: neįgali dukra motinai nereikalinga

Dažniau skamba tragiškos istorijos, kai seni ar ligoti tėvai tampa našta savo vaikams. Gerokai rečiau savo ligotus vaikus atstumia tėvai. Tokia drama nutiko Kaune: 85-erių   motina atsuko nugarą neįgaliai dukrai.

Durų neatidarė

Kai atsivėrė lifto durys, žilstelėjusi juodaplaukė moteris baugščiai pasislėpė už gydytojos Eglės Valauskienės nugaros. "Čia visi susirinko tau padėti", – pacientę ramino gydytoja. Tiksliai žinodamos kelią, moterys pasuko prie vieno buto durų. Įsivyravo spengianti laukimo tyla.

"Mama, čia aš Inga. Mama", – tyliai į duris pabeldė dukra. Trečią kartą po gydymosi Psichiatrijos ligoninėje dukra bando prisibelsti į motinos širdį. "Manęs neįleidžia", – tyliai kartojo nusisukusi į duris.

"Kvieskime spynų atrakinimo tarnybą", – pasiūlė viena "Gričiupio" seniūnijos atstovių. Nuo šio žingsnio tris seniūnijos moteris ir bendruomenės "Girsta" centro vadovę sulaikė  Ingai padėti atvykę policijos pareigūnai. Esą tai būtų neteisėta.

Inga turi seserį, tačiau pastaroji nepalaiko ryšių nei su motina, nei su neįgalia seserimi. "Pas Odetą nenoriu, jos vaikai rėkia", – išgirdusi moterų diskusiją nutraukė Inga.
Už neatidaromų durų girdėjosi žingsniai, trinktelėjimai. "Aš verkiu. Aš mamos pasiilgau", – diskusiją, kaip jai padėti, nutildė Ingos žodžiai.

"Per balkoną ar langą išmeskite dukros dokumentus", – bent tiek bandė išpešti policininkai. Tačiau langai taip pat neatsivėrė. Vienintelis Žuvinto gatvėje prabangus naujos statybos daugiaaukštis ir vėl netapo Ingos namais.

"Mamyte, įleisk, būk gera", – dar mėgino įkalbėti mamą Inga. "Ir trečias kartas nesėkmingas", –  priglaudė pacientę gydytoja. Inga patikliai nusekė gydytoją. Namus jai ir vėl atstos ligoninė S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.

Gydytoja kaip mama

"Ligoninės personalas – jai dabar ir mama, ir sesuo, ir giminės", – atstumtos Ingos situaciją apibūdino gydytoja E.Valauskienė. Psichiatrijos ligoninėje Inga gydosi nebe pirmą kartą. Dėl jos 85-erių motinos ligoninė turėjo nemažai rūpesčių.

"Dėl menkiausios smulkmenos ji rašo skundus. Dingo kojinaitė – skundas. Dingo kelnaitės – vėl skundas. Su ja nepavyksta susitarti, kad apgyvendintume Ingą slaugos ligoninėje. Ji paėmusi dokumentus, o be jų nė išvietos", – dėstė E.Valauskienė.

Ingai pripažintas invalidumas. Neveiksnia ji nepripažinta, todėl rūpintis naujais dokumentais turėtų pati. "Nežinau, ar motina ją prigąsdinusi, ar dar kas nors, bet Inga niekur nepasirašinėja", – keblumus aiškino gydytoja.

"Inga nėra pavojinga. Jai tiesiog reikia nuolat vartoti vaistus. Ji yra gyvenusi ir viena. Tvarkėsi visai neblogai, tačiau kartkartėmis jai tenka pasigydyti ligoninėje", – pasakojo gydytoja.

Ligoninė kreipėsi į Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamentą. Tikėjosi pagalbos. "Jei būtume žinoję, kad visi čia susirinks tik pasibelsti į duris būtume nevažiavę. Tikėjausi, kad problema bus išspręsta", – gelbėtojų komandą kritikavo E.Valauskienė. "Saugau Ingą nuo nereikalingų emocijų", – tęsė gydytoja.

Tik skėsčiojo rankomis

"Gričiupio" seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė, dvi vyriausiosios specialistės, bendruomenės centro "Girsta" pirmininkė Zinaida Streikienė į neįgalios Ingos gelbėjimo operaciją atvyko apsiginklavusios popieriais ir spynų atrakinimo tarnybos telefonu. Saugumui užtikrinti pasikvietė du apylinkės inspektorius.

"Mes bejėgės ką nors pakeisti", – rankomis skėsčiojo seniūnijos atstovės. "Savivaldybė mums atsiuntė raštą, kad išsiaiškintume gyvenimo sąlygas, bet negalėjome nieko padaryti, nes mūsų neįsileido", – teisinosi specialistės.

Moterys aiškino, kad Inga turi seserį. Pastaroji gyvenamąją vietą deklaravusi Kaune, A.Mickevičiaus gatvėje, bet ten negyvena. Patikrino turėtą informaciją, kad jos sesuo persikėlė gyventi į Ignaliną ir sužinojo, kad ten ji taip pat negyvena.

Ingos gydytoja priminė apie Klaipėdoje gyvenančią pusseserę. "Girstos" pirmininkė susisiekė su pussesere. Moterys sutarė spręsti keblioje situacijoje atsidūrusios Ingos problemą.

"Atidarykite duris! Dėl tokio jūsų elgesio galima abejoti jūsų pačios psichikos būkle", –  vis dar bandė prisibelsti "Girstos" pirmininkė Z.Streikienė. "Rasiu lėšų, kad Ingai būtų išduoti nauji dokumentai", – piktinosi Z.Streikienė.

Valdininkai sukruto


Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus nustebo sužinojęs, kad Ingos mama Elena Lunienė turi nuosavą būstą naujos statybos daugiabutyje Žuvinto gatvėje. "2007 m. E.Lunienė atsistojo į eilę socialiniams būstui gauti. Savo gyvenamąją vietą ji deklaravusi Kauno savivaldybėje. Taip negalima elgtis, jei žmogus turi savo nekilnojamojo turto", – sutrikęs aiškino direktorius.

Prieš keletą metų rinkos kaina 1 kv. m naujai pastatytame daugiabutyje Žuvinto gatvėje kainavo vidutiniškai 7 tūkst. litų.

"Mes aiškinsimės, kaip čia yra su ta nuosavybe ir kas naudojasi valstybės skirta Ingos neįgalumo pašalpa", – tikino G.Jankus. Departamento duomenimis, Ingos nepasiekia ir jai skirti pinigai. Greičiausiai jais naudojasi neįgaliosios mama.

G.Jankus neabejojo, kad neįgali dukra turi teisę į tą gyvenamąjį plotą, kur gyvena jos mama. "Reikės imtis griežtesnių priemonių dėl tos E.Lunienės. Nepaliksime taip", – žadėjo direktorius.

Savivaldybės valdininkai ketina Ingai pasiūlyti keletą dienų pabūti Moterų adaptacijos centre. Per tą laiką tikisi išsiaiškinti, kokia mamos situacija, ir spręsti nepaprastą moterų istoriją.

"Aišku, prireiks ir pačios Ingos pastangų. Reikės rašyti, pačiai kreiptis, kad mes galėtume aiškintis padėtį su jos motina. Ji neįgali, tačiau nenustatyta, kad ji neveiksni.  Čia jau reikės ir medikų konsultacijų. Patys mes ne kažin ką galime", – retą problemą dėstė G.Jankus.

"Aš nepamenu, kad būtų reikėję tokius motinos ir dukros santykius aiškintis. Sunku net ką nors komentuoti", – šiek tiek sutrikęs kalbėjo G.Jankus.

Neliks apleista

Ilgai laukiau, kol mobiliuoju telefonu atsiliepė Ingos mama. "Aš šiandien negaliu kalbėti", – vos girdimai pavargusiu balsu pasakė E.Lunienė.

Pasirūpinti Inga pasižadėjo jos pusseserė iš Klaipėdos. "Gyvenime būna visokių situacijų ir nenorėčiau jų aptarinėti. Aš nežinojau, kokia reali situacija", – šeimos paslapties neatskleidė pusseserė.



"Tai amžiaus problema. Ir nenorėčiau nieko smerkti ar bausti", – motinos ir dukros santykius apibūdino pusseserė.

Moteris guodėsi, kad čia ne baisiausia šeimos tragedija, kokios nutinka Lietuvoje, ir garantavo, kad pusseserės Ingos nepaliks likimo valiai.

Advokatas Vytautas Sirvydis:

Atgauti dokumentus nėra labai sunku. Gindamas žmogaus teises aš eičiau tokiu keliu:  jei iš tikrųjų mama neatiduoda dokumentų, su policija, su įgaliotiniu eičiau ir bandyčiau  juos pasiimti. Nematau jokių kliūčių su policijos pagalba atsiimti dokumentų. Viena, jei ateitumėte jūs, bet kai policininkas pasakys: "Atiduokite arba laužiu duris", o tam jis turi teisę, reakcija bus visai kita.

Kitas klausimas, ar pacientas, kurio ligoninė nebeturi pagrindo laikyti, pajėgus gyventi vienas. Tik gydytojai gali diagnozuoti psichikos ligą ir nuspręsti, kokio ji lygio.
Jeigu pacientas nepajėgus gyventi vienas ar yra dar kokių nors problemų, reikia galvoti apie jo pripažinimą neveiksniu. Pats pacientas gali kreiptis į teismą, nors taip būna labai retai arba tai turi daryti prokuratūra. Į prokuratūra kreipiasi savivaldybės Socialinis skyrius.

Jeigu tarp artimųjų jau susiklostė negatyvūs santykiai, vargu ar kieno nors kišimasis juos pakeis. Nepriversi motinos priimti dukros, jei jau ji nutarė kitaip.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių