Savivaldybė išsigando piketuotojų įniršio?

Kauno miesto savivaldybė leido šiandien 11 val. surengti socialinio būsto gyventojų piketą „Dėl nelegalių mokesčių", tačiau vakar vakare išsiuntinėjo pranešimus, kad piketuotojai yra neteisūs.

 

Anot pranešimo, jame savivaldybės administracija  pateikia informaciją, kuri padės išvengti klaidingų interpretacijų, nesusipratimų ir nereikalingų aistrų kurstymo.

 

2001 m. gruodžio mėn. Kauno miesto valdybos sprendimu buvo įvestas socialinio būsto nuomos mokestis - 19 ct. už kvadratinį metrą. Nuomos mokestis galiojo iki pat 2008 m. sausio 1 d. Šį mokestį 2007 m. rugsėjo 13 d. tarybos sprendimu buvo nutarta nuo naujųjų metų pradžios padidinti. Šiandien socialinio būsto nuomos už kvadratinį metrą mokesčio vidurkis yra 2,16 Lt. Palyginimui reikia pasakyti, kad Vilniuje šis vidurkis siekia 1,70 Lt. Klaipėdoje socialinio būsto nuomos mokesčio vidurkis už kvadratinį metrą yra 2,40 Lt ir jis buvo įvestas dar 2003 m.

 

„Kaune socialinio būsto problema susiformavo dėl kelių kadencijų politikų valios, o tiksliau - problemos nesprendimo. Norėčiau pabrėžti, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas dėl per ilgai užsitęsusio problemos vilkinimo buvo priimtas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje Vasilijaus Popovo teikimu ir reikalavimu", - teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

 

Anot jo, kituose Lietuvos miestuose socialinio būsto politika nuo seno buvo vykdoma žymiai griežčiau. „Pirmiausia, būstas Klaipėdoje ar Vilniuje nebuvo taip lengvai gaunamas, todėl Klaipėdoje šiandien yra apie 2000 socialinių butų, o Vilniuje - apie 4200. Kauno miesto situacija išsiskiria tuo, kad socialinių butų yra net 4666 ir jie yra bene labiausiai apleisti Lietuvoje, šis skaičius sudaro 40 procentų visų Lietuvos avarinių butų. Svarbu paminėti, kad eilėje gauti socialinį būstą dar laukia 2799 asmenys", - sakė V.Gudėnas.  

 

Anot jo, savivaldybė labai jautriai žiūri, kad socialinio būsto klausimai būtų sprendžiami korektiškai visų susijusių gyventojų grupių atžvilgiu. Į savivaldybę kreipiasi daug daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, atstovų su skundais. Skundžiamasi dėl socialiniuose būstuose gyvenančių kaimynų nušnerkštų butų, jų neprisidėjimo prie bendrų namų priežiūros, remonto darbų.

 

„Dėl įvairių priežasčių susidaro skolos, kurios gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Dar daugiau, yra faktų, kad socialinis būstas yra išnuomojamas ar pernuomojamas. Todėl savivaldybei svarbu buvo pradėti rinkti optimalų nuomos mokestį, kad būtų galima socialinius būstus remontuoti, tvarkyti ir prižiūrėti taip, kad šie butai savo kokybe nenusileistų kitiems būstams. Šiandien savivaldybė, siekdama kuo greičiau sutrumpinti eilę laukiančių socialinio būsto, orientuojasi į naujų socialinių būstų statybą, bet ne senesnių butų pirkimą. Praktika parodė, kad nupirkti iš dalies apleisti butai, vėliau dar labiau nugyvenami", - tikina V.Gudėnas.

 

Kauno miesto Taryba taip pat yra numačiusi socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacijos tvarką, pagal kurią vidutiniškai apie 60 procentų išlaidų yra kompensuojama. Dėl kompensacijos nuo metų pradžios jau kreipėsi 84 asmenys. „Tačiau kyla klausimas, kodėl šiomis galimybėmis pasinaudojo tiek mažai gyventojų. Viena iš priežasčių yra ta, kad socialiniame būste gyvena ne tik remtini asmenys, bet ir pasiturintys kauniečiai, negalintys pretenduoti į paramą. Miesto politikų valia socialinio būsto klausimą imta spręsti iš esmės. Nutarimas dėl kurio kyla tiek diskusijų ir nepasitenkinimo yra naujas, todėl jis bus koreguojamas, tobulinamas kompensavimo mechanizmas. Tikime, kad nors šiandien savivaldybės sprendimai ir veiksmai dalies gyventojų yra nelengvai priimami, tačiau jie sugrąžins prie sąžiningo gyvenimo vertybių", - teigia V.Gudėnas.  

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių