Savaitgalis - darbymetis medikams

Kasdienybe tampančių ilgųjų savaitgalių su nerimu laukia specialiosios tarnybos ir medikai.

Kasdien į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninės priėmimo skryrių kreipiasi apie 200 žmonių - daugiausia Kauno apskrities gyventojai. Maždaug 40 procentų iš jų - vaikai.

Vasarą daugiau nukenčia jauni žmonės: jie aktyvesni, dalyvauja renginiuose, poilsiauja paežerėse. Kaip pažymi Raudonojo Kryžiaus ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas, nemaža dalis jaunimo susižaloja būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Sušilus orui miestų gatvėse ir kaimų keliuose pasirodo gausybė dviratininkų, kurie nežino nei kelių eismo taisyklių, nei paprasčiausių saugumo priemonių - atšvaitų, kelių apsaugų, šalmo.

Traumatologas teigia, kad vasarą nemažai žmonių susižaloja, važinėdami dviračiais, motociklais, motoroleriais, riedučiais.

„Galime pasidžiaugti, kad pagaliau Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios jaunimą įpareigoja važinėti su šalmais. Tačiau vėlgi kuriozas - apsaugos priemonių reikia tik iki 18-os metų, o paskui įstatymai nebesirūpina žmonių saugumu. Į rizikos grupę patenka ir daug vyresnių žmonių, kurie gyvena kaime ir jiems ši transporto priemonė labai patogi. Tačiau tikimybė, kad susižalos važiuodamas dviračiu, didesnė vyresniam žmogui, o ne jaunuoliui", - stebisi traumatologas.

Vasarą ne visi poilsiautojai sugeba kultūringai elgtis, nekenkti vieni kitiems ir paisyti elementarių taisyklių. Turbūt ne vienam teko, braidant vandenyje, užminti ant butelio šukės ar medžio šakų. „Mane kasmet stebina tokių neturinčių ką veikti žmonių elgesys. Girtauja kompanija, piktybiškai daužo butelius, mėto šukes į vandenį. Paskui kitas ateina maudytis ir užlipa ant šukės. Tokių traumų galėtų nebūti, jeigu mūsų visuomenė šiek tiek daugiau galvotų vieni apie kitus ir savo elgesio pasekmes. Tačiau, deja, taip atsitinka", - apgailestauja R.Kunickas.

Ne viena istorija, kai jaunuolis šoka iš aukštai į vandenį, nežinodamas nei gylio, nei dugno reljefo ir susižaloja stuburą, rodos, turėtų atbaidyti tokius drąsuolius. Juk žmogus gali per akimirką pavirsti neįgaliu ir ant patalo praleisti visą likusį gyvenimą. Tačiau, pasak traumatologo, pavyzdžiai negąsdina, o praktika rodo, kad vandens nebijančių žmonių daugėja. Kas kaltas? Vėlgi tas pats alkoholis.

„Apsvaigę žmonės įsivaizduoja galį perplaukti jūras ir neįvertina daugelio dalykų. Jeigu prieš metus upės gylis tam tikroje vietoje buvo pakankamas, kad būtų galima šokinėti, tai kitais metais dėl slenkančių ledo lyčių dugno reljefas gali neatpažįstamai pasikeisti", - perspėja R. Kunickas.

Vien per ilgąjį Joninių savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai ieškojo net 6 nuskendusių gyventojų, dar 3 skendusius žmones jiems pavyko išgelbėti. Vakar ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 2 skenduolius.

Paskutinį dešimtmetį įsigalėjusi vakarietiška mada prie namų turėti kuo graženę veją taip pat gali baigtis nelaime. Jeigu vejos šeimininkas šlapią žolę pjauna basas, labai didelė tikimybė, kad jis patirs elektros traumą. Vasaros metu tokių traumų padaugėja. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių