Šauliai augina aktyvų jaunimą

Kaune 1919 m. įkurta, o 1989 m. atkurta Šaulių sąjunga šiandien organizacijos vairą turėtų perleisti naujam vadui. Kadenciją baigiantis Juozas Širvinskas viliasi, kad pradėti darbai bus tęsiami, o į šį postą kandidatuojantis plk. Antanas Plieskis apie permainas organizacijoje kol kas nekalba.

Trečią kadenciją baigiantis Juozas Širvinskas atsisveikina su pareigomis, tačiau ir toliau lieka šaulys. Didžiausias jo noras – tęsti tai, kas pradėta.

Kaip apibūdintumėte devynis vadovavimo Šaulių sąjungai metus? Kokius esminius momentus įvardytumėte?

Tai yra mano gyvenimo dalis. Šaulių veiklai atiduota daug sveikatos, daug širdies. Siekiau, kad Šaulių sąjunga būtų drausminga, tvarkinga, gausi organizacija, kad apie šaulius gerai kalbėtų kitos organizacijos, piliečiai. Man atrodo, šį tą nuveikti tikrai pavyko. Išsikovojome tam tikrą vietą visuomenėje, esame matomi ir girdimi, tačiau noriu pabrėžti, kad mus mato ir girdi tie, kurie nori matyti ir girdėti. Mus labai gerai vertina kariuomenės dalinių vadai, kariškiai, policijos pareigūnai, miškininkai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų organizacijų vadovai ir ne tik. Labai džiaugiuosi šaulių studentų klubu. Tai labai jauni, gabūs lyderiai, kurie po kelių metų bus žinomi ne tik Šaulių sąjungoje, bet ir kitose srityse. Džiaugiuosi, kad suaktyvinome veiklą Rytų Lietuvoje. Vilniaus krašte dabar daug jaunųjų ir vyresnio amžiaus šaulių. Su jaunimu dirbame ne kalbomis, o konkrečiais darbais. Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademijoje 20 proc. kariūnų sudaro šauliai. Daug šaulių yra kariuomenėje, dirba policijoje, yra miškininkai, pedagogai. Per tuos metus Šaulių sąjunga tapo tam tikru judėjimu, kuris po savo vėliava suburia įvairių profesijų žmones.

Visuomenėje dar vyrauja požiūris, kad Šaulių sąjunga – vyresnio amžiaus žmonių organizacija. Ar yra pagrindo taip sakyti?

Galiu pateikti skaičius: du trečdalius Šaulių sąjungos narių yra jaunimas nuo 11 iki 29 metų ir tik vienas trečdalis – nuo 29 iki 101 metų. Stereotipas iš seniau likęs, bet lietuvio mąstymą pakeisti labai sunku. Pasikartosiu – kas nori, mato ir girdi, kokie yra šauliai ir ką jie veikia.

Atrodo, kad jaunimui skyrėte daugiausiai dėmesio.

Skirtingo lygmens politikai tvirtina, kad jaunimas yra mūsų ateitis, bet tie žodžiai yra nieko neįpareigojantys. Prieš dešimt metų taip kalbėjo, tebekalba ir šiandien, bet nieko nedaro, kad jaunimui būtų gera šiandien. Aš sakau, kad jaunimas yra mūsų šiandiena ir rytdiena, todėl reikia padaryti viską, kad jauni žmonės jaustų rūpestį jais. Jeigu ir mes būtume užsiėmę politikavimu, o ne konkrečiais darbais, šiandien neturėtume tiek jaunųjų šaulių, šaulių studentų, šaulių kariūnų.

Kuo šaulys skiriasi nuo ne šaulio?

Šaulys yra tos pačios visuomenės dalis, tačiau man visada norisi, kad šaulys išsiskirtų iš kitų savo vertybėmis. Jeigu žmogus tėjo į Šaulių sąjungą, jis turėtų turėti daugiau motyvacijos pilietiškumo, patriotiškumo prasme, rastų noro ir laiko visuomeninei šauliškai veiklai.

Kokie yra Kauno šauliai, kokia 90 metų leidžiamo Lietuvos šaulių žurnalo „Trimitas“ ateitis ir ką pasakojo į Lietuvos šaulių sąjungos vadovus kandidatuojantis plk. Antanas Plieskis skaitykite šeštadienį "Kauno dienoje". 


Šiame straipsnyje: šaulių sąjunga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių