Šaltis kerta per sveikatą

 Atšalę orai atsiliepė vilniečių sveikatai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras praneša, kad ypač padaugėjo sergančiųjų ūminėmis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Specialistų duomenimis, per pirmąją naujųjų metų savaitę Vilniuje užfiksuoti 992 žmonės, sergantys ūminėmis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, iš jų 775 – vaikai. Palyginti su ankstesnėmis savaitėmis, sergamumas padidėjo beveik trigubai.

Pastaruoju metu gresia ir tam kūno vietų nušalimas ar kūno sušalimas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras sulaukia nemažai susirūpinusių tėvelių telefoninių skambučių. Dažniausiai teiraujamasi, kokiai lauko temperatūrai esant mokiniai gali neiti į mokyklą.

„Oro temperatūra didelės reikšmės neturi, jeigu vaikai į ugdymo įstaigas yra vežami automobiliais, bet eiti pėsčiomis ar važiuoti viešuoju transportu esant dideliam šalčiui tampa problema“, – aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Ramunė Kaušylienė.

2008 m. gegužės 19 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta, kokioms oro sąlygoms esant tėvai gali savo atžalų neišleisti į mokyklą. Oro temperatūrai nukritus iki 20 ºC šalčio, į mokyklą gali neiti 1−5 klasių mokiniai, o esant 25 ºC šalčio ar dar žemesnei temperatūrai pamokos neorganizuojamos 6−12 klasių ir bendrąjį lavinimą teikiančių profesinių mokyklų moksleiviams.

Pranešimai, kad dėl žemos oro temperatūros ugdymo procesas neorganizuojamas, dažniausiai būna skelbiami per radiją ir televiziją, o norint įsitikinti, ar galima neiti mokyklą, yra galimybė paskambinti ir pasiteirauti švietimo įstaigos administracijos.

„Jei visgi tenka išeiti iš namų, svarbiausia tinkamai parinkti vaiko aprangą ir avalynę“, – primena vyr. specialistė Ramunė Kaušylienė. Vaikus patartina rengti neaptemptais, didesnio dydžio natūralaus pluošto drabužiais iš vilnos ar šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutinis drabužių sluoksnis turi būti neperpučiamas vėjo.

Kaip saugotis nuo šalčio?

Tikimybė vaikams peršalti ar nušalti atskiras kūno dalis mažės, jei bus dėvima ne per ankšta avalynė ir vilnonės kojinės, žieminė, ausis dengianti užrišama kepurė ir kaklą slepiantis šalikas. Rankas nuo šalčio geriausiai apsaugos kumštinės pirštinės, geriausiai vilnonės, jos turėtų dengti riešą kiek galima aukščiau. Viršutinių drabužių dalys, dengiančios galūnes − rankogaliai, apykaklė, kelnių apačia − turėtų būti kuo glaudžiau prigludusios prie kūno, kad kuo daugiau šilumos būtų sulaikyta tarp kūno ir drabužių.

Vaikus rengti patartina keliais drabužių sluoksniais, kad sušilus ar sušlapus būtų galimybė nusirengti vieną drabužių sluoksnį. Jautriausios šalčiui − nepridengtos kūno vietos: nosis, skruostai, rankos. Šaltuko ir vėjo poveikis sumažės prieš einant į lauką vaiko odą patepus apsauginiu balzamu, riebiu kremu ar tepalu, kurio sudėtyje nėra vandens.

Tėvai turėtų būti atidūs eidami su mažais vaikais į lauką ir išleisdami mokinius į mokyklą, kai pučia stiprus vėjas bei spaudžia šaltis. Vėjuotu oru sušalti ir nušalti galima daug greičiau, nes tada šalčio poveikis sustiprėja. Pavyzdžiui, lauko temperatūrai esant 23 C° šalčio ir vėjo greičiui 10 m/sek, žmogus jaučiasi kaip esant 33 C° šalčio, o nušalimai gali atsirasti per 30 minučių. Esant 23 C° šalčio, bet pučiant 30 m/sek. vėjui, žmonės jaučiasi kaip esant 39 C° šalčio, o nušalimai gali išsivystyti per 10 minučių.

Jei visgi įtariate, kad jūsų vaikas nušalo ir tam tikrose kūno vietose oda tapo neįprastai raudona su melsvu atspalviu, veskite savo atžalą į patalpą, nukentėjusią kūno dalį bandykite iš lėto atšildyti. Nušalusiose raudonose odos vietose kartais gali matytis baltų plotelių, vadinasi, šaltis užspaudė arterijas ir venas, todėl kraujas nebemaitina audinių. Kartais gali atsirasti ir pūslelių. Tai jau II laipsnio nušalimas, kurio metu pažeista vieta tampa nejautri. Tokiu atveju nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei pūslelių nėra, pakanka ir skubios šeimos narių pagalbos: nuvesti vaiką į šiltą patalpą. Greičiausiai sušildo kūno šiluma: sušalusias rankas glauskite po pažastimi, tarp kojų ir pan.

Jokiu būdu netrinkite sušalusios vietos sniegu, ar tiesiog ranka, nesiglauskite prie karštų radiatorių, nekiškite po karštu vandeniui, nes galite mechaniškai traumuoti nejautrią kūno vietą, kur po to lengvai gali įsimesti infekcijos.

Nerūpestingas buvimas šaltame ore vaikams dažnai atsiperka peršalimu, kurio simptomai yra gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga. Vaikas taip pat gali skųstis galvos, raumenų skausmais, gali pakilti temperatūra (ypač būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams), ašaroti akys, krėsti drebulys, pablogėti apetitas. Dažnai tėvai padaro klaidą, vaikus su šiais negalavimais išleisdami į mokyklas ar ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tėvai turėtų sutelkti dėmesį į negalavimų simptomų gydymą, kad bendrasis peršalimas nevirstų gripu ar plaučių uždegimu.

Šaltuoju metų laiku ne mažiau svarbi mityba. Šalčių metu kūnui svarbu pagaminti kuo daugiau šilumos. Daugiausia šilumos pagaminama iš riebalų. Todėl, jei planuojama ilgesnį laiką praleisti lauke, rekomenduojama pavalgyti riebaus maisto. Bet, jei reikia greitai sušilti, greičiausiai šiluma pagaminama iš nesočiųjų angliavandenių (cukraus, šokolado).





NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių