Sąjūdžio name valstybė įrengs Atgimimo ekspoziciją

Valstybė žada perimti dalį Sąjūdžio būstinės pačioje Vilniaus širdyje, kad Nacionalinis muziejus galėtų jame įrengti Atgimimo laikus menančią ekspoziciją.

Siūlo perimti iš savivaldybės

Šį ketvirtadienį Vyriausybės posėdžiui Kultūros ministerija teikia nutarimo projektą dėl nekilnojamojo turto Vilniuje, Gedimino prospekto 1 name perėmimo ir perdavimo.

Šiuo nutarimu valstybės reikmėms leidžiama perimti sostinės savivaldybei priklausančias kelias patalpas Gedimino pr. 1 name, kur Atgimimo laikais 1988-1990 metais dirbo Lietuvos Sąjūdis.

Valstybė numato perimti 146 kvadratinių metrų negyvenamąsias patalpas ir 78 metrų administracines patalpas šiame keturių aukštų name tiesiai priešais Katedrą. Patalpos bus perduotos Lietuvos Nacionaliniam muziejui.

„Kultūros ministerija, ypatingai vertindama Sąjūdžio reikšmę ir vaidmenį Lietuvai žengiant į nepriklausomybę, siūlo Sąjūdžio būstinės patalpas, šiuo metu priklausančias Vilniaus miesto savivaldybei, perduoti Nacionaliniam muziejui, kuris yra sukaupęs didžiausią Atgimimo laikotarpį pristatančių eksponatų rinkinį“, - tvirtina kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Pasak jo, perdavus šias memorialines patalpas Nacionaliniam muziejui, po kurio laiko, galbūt jau kitąmet, jose galėtų būti atidarytas Sąjūdžio arba Atgimimo muziejus.

Vykdoma Seimo rezoliucija

Dar pernai ankstyvą pavasarį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria rekomendavo Vyriausybei skirti pakankamą finansavimą ir perimti pačiame Vilniaus centre esantį pastatą, kuriame prieš dvi dešimtis metų veikė Lietuvą į nepriklausomybę atvedęs Sąjūdis.

„Vyriausybei rekomenduojama užbaigti 2000 metais pradėtus sprendimus, kad Vilniuje, Gedimino pr. 1 name, būtų įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus – Lietuvos valstybės muziejaus filialas. Ateityje turėtų būti numatoma išpirkti ir perimti visuomenės reikmėms visą šį pastatą“, - nurodoma rezoliucijoje.

Tačiau siūlomu priimti Vyriausybės nutarimu kol kas nėra sprendžiamas Seimo rezoliucijoje keliamas klausimas dėl viso pastato, kuriame buvo įsikūręs Sąjūdis, perėmimo valstybės reikmėms. Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis yra sakęs, kad viso brangaus pastato išpirkimas iš privačių asmenų pernelyg brangiai kainuotų valstybei, kurios biudžetas smarkiai skylėtas.

Pasiūlyta paskelbti atmintina diena

Seimo rezoliucijoje taip pat paskelbta, kad 1988-1990 metais, dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, veikęs Sąjūdžio Seimas buvo „nors ir dalinis bei dar sovietų okupacinėje sistemoje, bet teisėtas demokratinis tautos atstovavimas“.

Dokumente buvo pasiūlyta 1988 metais atsiradusio Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo dieną – spalio 22-ąją – „įtraukti į valstybės minimų dienų sąrašą, iškeliant valstybinę vėliavą“. Tačiau tai per daugiau kaip metus nėra padaryta. Nepataisytas nei Atmintinų dienų, nei Valstybės vėliavos įstatymas.

Gedimino pr. 1 jau yra pripažintas kultūros paveldo objektu. Tačiau šiame pastate šeimininkauja ne viena įstaiga ar fizinis asmuo.

Kol kas visuomenine organizacija - asociacija tapęs Sąjūdis glaudžiasi keliuose kabinetuose Gedimino pr. 1. Trečiame šio pastato aukšte yra išsaugotos autentiškos patalpos, kur prieš dvi dešimtis metų dirbo Sąjūdis.

Priglaudė Teatro sąjunga

1988 metais įsikūrus visuomeniniam judėjimui Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Teatro sąjunga ir kitos Gedimino pr. 1 įsikūrusios organizacijos suteikė dalį savo turimų patalpų. Netrukus visai visuomenei šis pastatas asocijavosi su Sąjūdžio būstine, tapo šios organizacijos simboliu. Apie tai byloja ir užpernai minint organizacijos dvidešimtmetį ant jo pakabinta memorialinė lenta.

Jau ne vienerius metus dėtos pastangos Gedimino pr. 1 atiduoti visuomenės reikmėms ir įkurti jame Sąjūdžio muziejų.

Dar 2000 metų spalį kadenciją baigianti tuometinė Andriaus Kubiliaus vadovaujama dešimtoji Vyriausybė priėmė nutarimą dėl negyvenamųjų patalpų Gedimino pr. 1 perdavimo. Šiuo nutarimu buvo numatyta Nacionaliniam muziejui perduoti beveik 80 kvadratinių metrų patalpų šiame istoriniame name. Tuometinis Vilniaus apskrities viršininkas įpareigotas pasirašyti patalpų perdavimo aktą, o Finansų ministerijai nurodyta numatyti biudžete lėšas Sąjūdžio ekspozicijai išlaikyti.

Bet visa tai nebuvo padaryta dėl 2000 metų pabaigoje pasikeitusios valdžios. Sąjūdis tik iš savo lėšų įrengė ir išlaiko nedidukę ekspoziciją pagal panaudos sutartį išlaikomose patalpose.