Ruonės vaikavimosi Jūrų muziejuje laukta su nerimu

Į Lietuvos jūrų muziejų pavasaris žengia atnešdamas naują gyvybę: pirmadienį apsivaikavo muziejaus senbuvė – Baltijos jūros pilkoji ruonė Zunda. Naujagimiu ypatingai džiaugiasi Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. Ruonės – tikros slapukės, tačiau šiemet patelė pirmą kartą per daugelį biologo darbo muziejuje metų, apsivaikavo jo akyse.

„Paties gimimo nemačiau, nes ruonė, įsitaisiusi ant baseine esančios salos, buvo pasisukusi į mane snukučiu. Ruoniukas gimė per porą minučių“,  – pasakojo Arūnas.

Biologas su nerimu stebėjo patelę jau keletą savaičių. Pakaitomis su kolega Pavelu Kulikovu pasilikdavo muziejuje ir naktį, kad galėtų monitoriuje sekti gyvūnų elgsenos pokyčius.

„Kadangi muziejuje vyksta rekonstrukcija, tai visi šeši Baltijos pilkieji ruoniai gyvena viename baseine. Paprastai, artėjant vaikavimosi metui, Zunda pasilikdavo karaliauti baseine viena. Dabar kartu su ja buvo apgyvendintas ne tiktai jos gyvenimo draugas, 24 metų patinas Molas, bet ir trys paaugliukai – Druskius, Kopgalis ir Tingė“, – pasakojo biologas.

Gyvūnai naują gyvybė priėmė pagarbiai

Dėl pasikeitusios aplinkos pasikeitė ir Zundos elgesys: įprastai porą savaičių prieš vaikavimąsi ji ilsėdavosi ant salos. Dabar gi ji visą laiką plaukiojo kartu su kitais gentainiais. O tie gentainiai, pasak Arūno Grušo, buvo pašėlę – nuolat dūko tiek vandeny, tiek ant salos, į savo žaidimus įtraukdami ir santūresnį Molą.

Tačiau jau prieš porą savaičių visų gyvūnų elgesys pasikeitė. Zunda nustojo ėsti, atrodė nervinga. Lemtingąjį pirmadienį jos nerimas persidavė ir kitiems gyvūnams. Patelė sunkiai plaukiojo, pasikeitė kvėpavimas. Molas, nebeapsikęsdamas jauniklių išdaigų, ėmė juos taip drausminti, kad vienam net grybštelėjo į leteną.

„ Zundos vaikavimasis truko tik porą minučių.Tačiau atmosfera baseine pasikeitė per akimirką: tuo metu stojo idiliška ramybė, atrodė, kad gyvūnai nedrįsta net krustelėti“, – pasakojo Arūnas Grušas.

Kai jau pasirodė jauniklis, baseine buvę ruoniai paeiliui priplaukė į jį pažiūrėti. Ruonė vaikavosi vakare, tad naktis Arūnui Grušui buvo pilna nerimo: baisiausia buvo, kad tik ruoniukas nuo salos neįkristų į vandenį. Tokio amžiaus jauniklis dar neprisitaikęs išgyventi vandenyje. Laimei, kiek pašliaužiojęs po salą, jis su mama įsikūrė viename kampe, o Molas ir kiti ruoniai – priešingame.

Baseine karaliauja mažylis

Arūnas Grušas negali atsistebėti patino tolerancija – kol kas saloje karaliauja mažylis.

„Pirmą naktį pažindęs patelę, jauniklis, matyt, liko ne visiškai sotus ir patraukė toliau ieškoti maisto. Bandė baksnoti Molą, tas nustebęs pasitraukė į vandenį, kelią mažiui davė ir jaunesnieji ruoniai“, – pasakojo Arūnas.

Ruoniukas dar nėra pasvertas ir apžiūrėtas biologų. Pagal išvaizdą muziejininkai sprendžia, kad tai – patinėlis. Per penkias dienas jis priaugo apie penkis kilogramus ir dabar sveria arti 20 ties.

Tokį neįtikėtinai spartų svorio, o kartu ir riebalinio sluoksnio augimą, lemia ypatingai kaloringas ruonių pienas, kurio riebumas siekia net 50 procentų. Pirmosiomis dienomis jis būna liesesnis, vėliau, ruoniukui vystantis ir reikalaujant vis daugiau kalorijų, jis riebėja.

Ar Molas nepavydės jaunikliui patelės dėmesio?

Baltijos pilkieji ruoniai veda vaikus ant ledo, esant minusinei temperatūrai, todėl pati gamta pasirūpina, kad jauniklis tikrai galėtų ištverti tokias sąlygas. Jauniklį ruonė maitina kas 3 valandas. Pienu mažiukas gyvas tris savaites, kol jo svoris nepatrigubėja. Tada atskiriamas nuo mamos (gamtos sąlygomis mamos juos paprasčiausiai palieka) ir mokomas maitintis žuvimi, plaukioti ir nardyti. O ruonė užsiima meilės reikalais. Kadangi Molas dabar gyvena tame pačiame baseine su patele ir jaunikliu, muziejaus biologai baiminasi, kad jis jau dabar nepradėtų žvairuoti į jauniklį, kaip kliuvinį suartėjimui su patele.

Jau nuo šio savaitgalio visi muziejaus lankytojai gali susipažinti su mažuoju ruoniuku. Jis labai gražus – balto, puraus kailiuko, saugančio jį šalčio. Tačiau juo mažylis džiaugsis neilgai – po poros savaičių kaliuką pakeis apsauginis riebalų sluoksnis, leisiantis nesušalti atšiauriame pavasario vandenyje.

Ruoniukas dar neturi vardo

Ruoniukas dar neturi jokio vardo. Jūrų muziejuje gyvuoja ilgametė tradicija – vardą naujagimiui išrenka visos Lietuvos vaikai. Jau dabar apsilankius muziejuje ir sugalvojus tinkamą vardą galima jį palikti Vardų dėžėje arba atsiųsti į Jūrų muziejų elektroniniu ar paprastu paštu arba paskambinti, pranešant ne tik sugalvotą vardą, bet ir paliekant savo koordinates. Gegužės 17-ąją – Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse bus surengta iškilminga ir linksma Vardynų šventė.

Dabar muziejuje yra septyni suaugę ir vienas mažiukas Baltijos pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhychus). Tai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Muziejuje yra ir 3 Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.

Jūrų muziejuje ruoniai gyvena nuo 1978 metų, ir jau septyniolika – veisiami. Per tą laiką sulaukėme 46 mažylių.

Muziejaus lankytojai kviečiame keliauti į Smiltynę 10 arba 11.30 val. išplaukiančiu keltu – persikėlę nemokamai bus atvežami autobusu iki muziejaus.

Iki gegužės Lietuvos jūrų muziejus lankytojų laukia tik savaitgaliais nuo 10.30 iki 17 valandos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

xx

xx portretas
Tikras Meilutis

...

... portretas
o kada grįš mūsų delfinai?Ar jau jie prarasti.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą
    Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą

    Klaipėdos miesto savivaldybė nori glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu (KU), meras Vytautas Grubliauskas aiškina, kad savivaldybė galėtų prisidėti ir finansiškai. ...

  • Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę
    Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę

    Smiltynės jachtklubas puoselėja mintį sutvarkyti šalia esančią pakrantę, kuri dabar nesiderina prie gražios įstaigos aplinkos. Norima, kad greta plytinti teritorija virstų patrauklia rekreacine zona. ...

  • Klaipėdos mieste – nauja gatvė
    Klaipėdos mieste – nauja gatvė

    Klaipėdoje atsiras nauja gatvė, kuriai bus suteiktas Šilėnų gatvės pavadinimas. Ši arterija drieksis šalia Arimų gatvės. ...

    4
  • Klaipėdoje nyksta kaimiškos apraiškos
    Klaipėdoje nyksta kaimiškos apraiškos

    Uostamiesčio žaliuosiuose plotuose vis dar pasitaiko besiganančių arklių, kai kurie gyventojai laiko naminius paukščius ar net bites. Tačiau esą šios "egzotikos" pastaruoju metu gerokai sumažėjo. ...

    4
  • Nidos šlovės alėją perkels į naują vietą
    Nidos šlovės alėją perkels į naują vietą

    Neringos miesto savivaldybė kitąmet planuoja pradėti centrinės aikštės šalia merijos rekonstrukciją ir šlovės alėją su muzikantų delnų įspaudais perkelti prie Kuršių marių, rašo „Lietuvos žinios“. ...

    3
  • Vienintelis dalyvis reikalavimus atitiko
    Vienintelis dalyvis reikalavimus atitiko

    Daugiafunkcį sveikatingumo centrą valdyti pasiūliusi įmonė atitiko išankstinės atrankos kriterijus – turi reikiamą kvalifikaciją, tinkami ir techniniai, ekonominiai bei kiti kriterijai. ...

    3
  • Dėl mokyklos surėmė ragus
    Dėl mokyklos surėmė ragus

    Beprecedentis atvejis – Klaipėdos valdininkai patraukti administracinėn atsakomybėn dėl naujos mokyklos Žolynų gatvėje projektavimo konkurso. Taip nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba Vilniuje. Savivaldybės ekspertų komisijos nariams gre...

    20
  • Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama
    Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama

    Kultūros paveldo statinių valdytojai galės pretenduoti į savivaldybės paramą fasadų remontui. Tikimasi, kad ši priemonė paskatins imtis savininkus, kurie ilgą laiką netvarkė turimų saugomų objektų, darbų, o miesto vaizdas pagražės. ...

    1
  • Iniciatyvą žlugdo medžiai
    Iniciatyvą žlugdo medžiai

    Sumanymą prikelti merdinčią aikštę, kurioje stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui atminti, klampina trylika senų medžių, kuriuos reikalaujama išsaugoti. Dėl šios priežasties gražus sumanymas įstrigo. ...

    8
  • Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai
    Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai

    Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, siekdami kuo plačiau visuomenei ir specialistams skleisti organų donorystės idėją, šiandien su šia kilnia misija lankosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia rengiamas susitikimas s...

Daugiau straipsnių