Rūmai, taikęsi į Karo muziejaus sodelį, mini 70-metį

Ne ką mažiau politikų bei visuomenės diskusijų, nei arenos vieta Kaune, tarpukariu kėlė Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jie tik per plauką nebuvo pastatyti prie Karo muziejus, kur šiuo metu stovi paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę.  

Architekto Vytauto Landsbergio - Žemkalnio projektuoti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai vadinami vienu iškiliausių tarpukario architektūros pastatų. Trijų aukštų statinys  jau 70 metų stūkso K.Donelaičio gatvėje, Parodos kalno papėdėje. Pastate įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai šia proga penktadienį kviečia į šventinę konferenciją.

1937 metais šio pastato suprojektavimui buvo paskelbtas konkursas, kuriam buvo pateikti 29 eskizai. V.Landsbergio-Žemkalnio projektas konkurse laimėjo trečiąją premiją. Pirmieji du arbai atmesti, nes esą nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos rūmų reikalavimus.

Konkursiniai darbai buvo kuriami įsivaizduojant, kad rūmai stovės šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus, prie K.Donelaičio gatvės. Sprendimui statyti šioje vietoje pastatą pritarta ne iš karto. Miesto taryba po ilgų diskusijų pritarė rūmų statybai minėtame sklype, bet kiek vėliau vėl klausimą persvarstė. Galiausiai statybos vietos prie Karo muziejaus atsisakyta. V.Landsbergis-Žemkalnis savąjį projektą pritaikė kitame K.Donelaičio gatvės sklype, šiuo metu pažymėtame 8 numeriu.

1937 m. rugpjūčio 18 d. buvo iškilmingai pašventintas kertinis rūmų akmuo. Rūmų atidarymo iškilmės įvyko 1939 m. vasario 18 d., kai buvo baigti visi vidaus įrengimo ir rūmų puošybos darbai.

Architektas V.Landsbergis - Žemkalnis reikalavo, kad visi rūmų statybos ir įrengimo darbai būtų atlikti griežtai pagal techninius ir estetinius projekto reikalavimus, rūpinosi kiekviena rūmų įrengimo detale, apdailos medžiagomis, puošyba, baldais, kuriuos pats projektavo.

Virš arka pažymėto pagrindinio įėjimo, nustumto į pastato šoną, pritvirtintas kuklus bareljefas, šalia stovi granitinis rutulys, pastato visuomeninį pobūdį atspindi didinga simetrija: tolygūs langų ir juos skiriančių piliastrų ritmai pagrindiniame fasade. Puošniai ir tuo pačiu paprastai pastato išorei solidžiu racionalumu bei estetiškumu nenusileidžia ir interjeras.

Įėjusius pasitikdavo ne tik įspūdingos tapytojo P.Kalpoko freskos, bet ir aukštos kokybės teraco grindys, su apvadais, derančiais prie durų ir kolonų. Rūmuose yra liftas, gerai išsilaikęs, bet šiuo metu ir neveikiantis. Jis pripažintas technikos kultūros paveldo objektu.

Lipant plačiais laiptais galima grožėtis ne tik gerai išsilaikiusiais S.Ušinskio vitražais, bet ir laiptus įrėminančiais medžio pjaustiniais, derančiais su tos pačios stilistikos laiptų turėklais.

Pagal sąmatą rūmų pastatymas ir įrengimas turėjo kainuoti apie 700 tūkst. litų, tačiau dėl papildomų rūmų puošybos elementų pastato statyba su inventoriumi kainavo 879 452 litus.

Šie rūmai vadinami vienu reikšmingiausių V.Landsbergio-Žemkalnio kūriniu. Šiam architektui būdingi funkciškai tikslingi, konstruktyvių apibendrintų formų, darnių proporcijų pastatai, jų fasadai turi pasikartojančių elementų ritmą.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų funkcionalumas ir architektūros sprendimų darna su aplinka buvo įvertinta „Aukso darbo žvaigžde“ - ordinu, skiriamu „Už nuopelnus Lietuvos gerovei“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių