R.Šukys negaudys kyšius imančių gydytojų

Sveikatos apsaugos ministras  Raimondas Šukys teigia, kad kyšininkavimas išnyktų įteisinus oficialų mokestį, bet tokiam sprendimui priimti reikia didelio politinio sutarimo, pasirengimo ir išaiškinimo. Jis nežada gaudyti kyšius iš ligonių imančių gydytojų, bet žada šalinti šio reiškinio priežastis.

 – Kaip vertinate dviejų Kauno ligoninių – Raudonojo Kryžiaus ir 2-osios klinikinės – kolektyvų ir jų vadovų pasipriešinimą, kad šios gydymo įstaigos būtų sujungtos, kuris buvo numatytas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos ligoninių restruktūrizacijos planą?

– Šios dvi Kauno ligoninės pavaldžios miesto savivaldybei. Dėl jų sujungimo buvo padaryta skubotų veiksmų pirmajame restruktūrizacijos etape, kai buvo pasirinktas ne sujungimo, bet prijungimo variantas. Tai buvo neteisingas sprendimas, palankus vienam iš vadovų. Dabar Kauno miesto taryba rado racionalią išeitį ligonines sujungti, vadovą išrinkti konkurse. Neabejoju, kad bus išrinktas tinkamiausias. Kolektyvų, kurie gina savo vadovą, nuomonė yra svarbi, bet piketai nėra geras nuomonės reiškimo būdas. Patį sujungimo faktą vertinu teigiamai, nes bus sutaupyta lėšų, optimizuotas jų panaudojimas ir atsiras galimybė ligoniams teikti kokybiškesnes paslaugas, racionaliau naudoti aparatūrą ir aukštos kvalifikacijos specialistų potencialą.

 – Tačiau dabar sujungimo procesas sustabdytas, nes vyksta teisminiai ginčai. Ar, jiems užsitęsus ir nevykdant restruktūrizacijos plano, nebus prarastos Europos struktūrinių fondų lėšos ir dėl to ligoniai neteks kokybiškesnių paslaugų?

– Ligoninių sujungimas neturi įtakos tų projektų, kurie jau buvo patvirtinti, finansavimui. Ir ligoninių pacientai ne iš karto pajaus, kad jos sujungtos. Manau, kad politikai, bijodami prarasti lėšas, neteisingai interpretuoja vieną ar kitą situaciją, neturėdami užtektinai informacijos ar į ją neįsigilinę. Reikia žinoti, ar konkretus projektas susijęs su sujungimu.

Ligoninių sujungimas nėra savitikslis procesas. Tai – racionalesnis valdymas ir geresnis paslaugų teikimo organizavimas. Jei to nesupras politikai ir gydymo įstaigų vadovai, beliks apgailestauti dėl to, nes sprendimas vis vien bus įvykdytas. Tai įmanoma įstatyminiu būdu. Nenorėčiau, kad dėl nesusipratimo ar nesusikalbėjimo savivaldybių pavaldumo įstaigų klausimus reikėtų reguliuoti keičiant įstatymus.

– Ar neketinate keisti Vaistų prieinamumo ir jų kainų mažinimo plano, nes net medikai šaukia, kad vaistininkai ligonius nugydys, o už kompensuojamuosius vaistus ligoniams teks primokėti daugiau?

– Palaukime, kol naujasis Kompensuojamųjų vaistų kainynas bus ant mano darbo stalo ir kol paaiškės, koks bus priemokų augimo mastas. Dabar informacija pateikiama vienpusiškai. Mane patikino, kad didžioji dauguma kompensuojamųjų vaistų priemokų būtent mažės. Yra norinčiųjų, kad vaistų kompensacijos dydis liktų tas pats. Ligoniai nori mokėti ne didesnę priemoką, nei mokėjo iki šiol, nors į sąrašą yra įtraukta pigesnių analogiškų vaistų. Tačiau šiandien mes nematome kito mechanizmo, kaip pasiūlyti brangiausių vaistų tiekėjams ir gamintojams, kai pastarieji konkuruoja kainomis, jas mažinti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos yra ribotos. Iš jų reikia tenkinti ir ligonių, ir gydytojų interesus: ligoniai turi gauti medicinos paslaugas, medikai – atlyginimą už darbą. Visa tai turi būti subalansuota pagal finansines galimybes. Bus aiškinamasi, ar vaistai sugrupuoti teisingai, bus vertinama situacija, bet plano keisti kol kas nenumatome. Jei būtų buvę tam pagrindo, jau būčiau jį pakeitęs ir  nepriėmęs kai kurių tolesnių sprendimų. Planas parengtas remiantis konsultacijomis su geriausiais ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, gydymo įstaigų specialistais, labai atsakingai įvertinus, ar nenukentės ligoniai. Už kiekvieno oponento argumentų labai aiškiai matyti farmacininkų ir vaistų gamintojų noras išsaugoti buvusį pelną.

– Ar įstengsite įveikti farmacijos ryklius?

– Nevadinu tai karu, nenoriu kažką įveikti. Vaistų kainų mažinimas – nuoseklus darbas, todėl noriu bendradarbiauti, laukiu pasiūlymų, o ne vien oponavimo. Įvertinęs visus argumentus priimu sprendimus ir atsakomybę už juos.

– O gal būtų galima sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, diferencijuojant paslaugas ir nemokėti už menkiausią jų, suteiktą aukščiausio lygio ligoninėje, brangiau, nei mokama antrojo lygio gydymo įstaigoje? Medikai sako, kad už tokią pačią apendicito operaciją bet kurioje miesto ligoninėje sumokama mažiau, o Klinikose – daugiau.

– Taip nebebus. Už tą pačią paslaugą turi būti vienodas įkainis, nesvarbu, kur ji suteikta. Baigiasi trečiasis gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapas ir bus siekiama, kad aukščiausio lygio gydymo įstaigos, pavyzdžiui, Kauno medicinos universiteto klinikos, teiktų tik tokias paslaugas, kokių neteikia kitos Kauno regione ir greta jo esančios gydymo įstaigos. Paslaugų kiekis ir apimtys bus dar griežčiau kontroliuojamos per gydymo įstaigų sutarčių su ligonių kasomis sudarymo mechanizmą. Jei gydymo įstaiga suteiks nenumatytą ar neskatintiną teikti paslaugą, jai už tai nebus apmokėta. Tai – svertas nepiktnaudžiauti, nemedžioti lengvų ligonių. Ekonominis interesas nulems atvirkštinį rezultatą.

– Vos tapęs sveikatos apsaugos ministru jūs labai kritiškai atsiliepėte apie kyšius gydytojams ir žadėjote juos išgyvendinti. Kaip sekasi?

– Kai sakiau, kad kovosiu, nepasižadėjau stovėti prie gydytojų kabinetų durų ir gaudyti kyšius paėmusiuosius ar skelbsiu kažkokias deklaracijas. Mano tikslas – priimti sprendimus, kurie skatins šalinti šių negerovių priežastis. Tai – ateities klausimas.

– Tačiau šiandien dauguma ligonių įsitikinę, kad gydytojams privaloma duoti pinigų.

– Ne visi taip mano. Kyšininkavimas išnyktų, įteisinus oficialų mokestį, bet tokiam sprendimui priimti reikia didelio politinio sutarimo, pasirengimo, išaiškinimo, kad didžioji visuomenės dalis tai suprastų ir priimtų. Sunkmetis – ne tas laikas.

– Kauno ligoninės medikams prisipažinote, kad medicinos žinios jums padėtų einant sveikatos apsaugos ministro pareigas, bet patarėju pasirinkote choro dirigentą, mūsų, kauniečių, mylimą tarptautinio džiazo festivalio "Kaunas Jazz" įkūrėją ir meno vadovą, Pažaislio muzikos festivalio konsultantą, buvusį kultūros ministrą Joną Jučą...

– Argi reikia medicininio išsilavinimo derinti vizitus, organizuoti dienotvarkę ir spręsti kitus organizacinius, politinius klausimus? Patarėjo darbas – bendrauti su kitomis ministerijomis, Vyriausybe sprendžiant problemas, kad nutarimai greičiau judėtų, kad ministerijos juos greičiau derintų, spręsti politines problemas ir ritinti povandeninius akmenis. Sveikatos apsaugos ministerijoje medikų dirba ne mažiau nei anksčiau, dar laisvi du patarėjų etatai, kuriuos artimiausiu metu užims medikai.


Šiame straipsnyje: Raimondas Šukys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių