Rotušės aikštėje įsikūrė auksakaliai, puodžiai ir audėjos

Istoriškai pagrįstoje miesto vietoje - centre, Rotušės aikštėje, įsikūrė amatininkų miestelis. Nuo penktadienio Vilniuje šurmuliuoja Baltramiejaus mugė.

Vasarai bėgant į pabaigą, paskutines rugpjūčio dienas vilniečiams ir miesto svečiams siūloma palydėti vasarą ir pasitikti rudenį su švente.

Apsiginklavę Vilniaus cechų amatininkų vėliavomis, raiti ant žirgų ir skambant XIII -XVI a. Europos viduramžių muzikai, amatininkai iškilmingas eitynes pradėjo nuo Aušros vartų.

Trumpam stabtelėję ties Pilies gatve, jie pasuko į Rotušės aikštę, kur 2 dienas gyvuosiančiame miestelyje įsikūrė bronzą ir sidabrą liejantys auksakaliai, molinius dirbinius žiedžiantys puodžiai, juostas vijančios audėjos ir kiti.

"Kas čia vyksta?" - nesusipratę tarpusavyje kalbėjosi vokiečių turistai Pilies gatvėje. Akivaizdu, kad renginiu susidomėjo ne tik vilniečiai, bet ir iš užsienio atvykę svečiai. O ir pamatyti yra ką - mugė pažėrė keletą teatro vaidinimų, šokių trupės pasirodymų ir senosios muzikos koncertų. Maža to, kiekvienas norintis turi galimybę paskanauti Renesanso laikų patiekalų, pagurkšnoti istorinio alaus ar nusikaldinti specialią mugės monetą.

Čia pat ant grindinio sukloti ūsurinių šunų, avies ir elnio, kabo išpustyti lapių ir žvilgantys zuikių kailiai. Jų pardavėja neslepia - pigiausi yra zuikiai, kurių kaina siekia 15-20 litų, už brangiausius - elnių kailius - teks pakloti iki 300 litų. Išdirbti  kailį užtrunka iki mėnesio.

"Kai jauti perštėjimą gerklėje - šis vaistas labai padeda. O tonizuojantys saldainiai veikia kaip kava. Sukramtai vieną  - ir gyvybingas esi visą dieną. TIk prieš naktį jokiu būdu jo neskanauk", - išsamiai paaiškino ir įspėjo vaistininkė Zenona Šimaitienė.

Batsiuvių cecho darbuotojos Dalios Vaičiūnienės stalas nuklotas XV a. diržo krepšio, XIV a. kamuoliukų, XVI a. pusbačių ir XIII a. aulinių batų kopijomis. "Šie dirbiniai yra atkurti pagal archeologinius radinius. Didelė dalis dirbinių rasta Vilniaus Žemutinėje pilyje ir Kernavės viršutiniame mieste", - istoriją pasakojo D.Vaičiūnienė. Greičiausiai, pasak moters, pavyksta suraukti nagines, kurias galima pasigaminti per valandą. Ilgiausiai tenka plušėti su batais, kurių gamyba užtrunka tris dienas. "Yla, kaltelis, replės ir adatos - pagrindiniai įrankiai", - aiškino moteris. Pasak batus siuvančios moters, dažniausiai tokius batus avima per didžiąsias šventes. "Tačiau perka tokius batus šiek tiek pamišę žmonės, kuriems labai įdomūs viduramžių dirbiniai", - išdavė moteris.

Per mugę, remiantis senosiomis technologijomis, bus pristatomi vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatai, menai ir cechų tradicijos. Į organizuojamą mugę siekiama pritraukti tautinių mažumų atstovų ir taip atskleisti Vilniaus miesto ir senųjų Vilniaus amatų istorinį daugiakultūriškumą.

Ši mugė, pirmą kartą atgaivinta 2009 m., buvo visus metus trukusio projekto „Vilniaus amatų paveldas“ dalis. Organizuojant amatų edukacinius renginius ir rengiant Baltramiejaus mugę, pasirodė nepaprastai aktualu ir prasminga Vilniuje pristatyti seną amato tradiciją, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestietiškos kultūros išraišką.

1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24-osios) išvakarėse Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho statutą. Valdovo privilegija buvo suteikta auksakaliams. Nuo tada rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena: svarbiausios cechų iškilmės vykdavo būtent per Šv. Baltramiejų.


Šiame straipsnyje: Baltramiejaus mugė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių