Rengiama knyga apie Mažosios Lietuvos paveldą kitakalbiams

Ketvirtadienį Klaipėdos universitete vyks po metų kitų pasirodysiančio Mažosios (prūsų) Lietuvos enciklopedinio žinyno redakcinės kolegijos posėdis.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (Vilnius) su Klaipėdos universitetu ir Mažosios Lietuvos fondu (JAV, Kanada) 2011–2012 metais ketina parengti vienatomį Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną (MLEŽ) ir išleisti jį lietuvių, anglų, vokiečių bei rusų kalbomis.

MLEŽ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos Danutės Valentukevičienės žodžiais, tai būtų pirmasis užsienio kalba lituanistinis enciklopedinis leidinys apie Mažąją (prūsų) Lietuvą – Šiaurės Rytprūsius – Klaipėdos kraštą ir dabartinę Kaliningrado sritį, iš dalies ir dabartinės Lenkijos paribius iki 1945 metų.

„Pagrindinis šio leidinio tikslas – supažindinti su buvusios Rytų Prūsijos šiaurinės dalies politine, ekonomine ir socialine istorija, išryškinant šio krašto lietuviškąjį substratą, jo svarbą visos lietuviškos raštijos, švietimo ir kultūros raidai, parodant savitos daugiakultūrės aplinkos susiformavimą, pristatyti žymiausius Mažosios Lietuvos veikėjus ir jų gyvenamą aplinką. Žinynas bus skirtas regiono praeitimi besidomintiems Lietuvos ir užsienio skaitytojams“, – teigė D.Valentukevičienė.

Gruodžio 9 d. 14 val. Klaipėdos universiteto Senato salėje rengiamas (MLEŽ) redakcinės kolegijos posėdis. Jame bus svarstoma naujo leidinio struktūra, pavadinimai anglų, vokiečių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus žinyno leidėjai – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus, taip pat grupė rengėjų, redakcinės kolegijos narių, konsultantų, kai kurie autoriai, vertėjai, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos vokiečių bendrijos nariai, kiti Mažosios Lietuvos bičiuliai.

Kaip pasakojo leidėjai, prie šio leidinio rengimo pasiryžę prisidėti daugelis Vilniaus ir Klaipėdos mokslininkų, žymiausių Mažosios Lietuvos tyrėjų: Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, LMA narys korespondentas prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Stephenas Christopheris Rowellas, doc. dr. Valdemaras Šimėnas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, dr. Algirdas Matulevičius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus, jo kolegos prof. dr. Daiva Kšanienė, doc. dr. Silva Pocytė, Vasilijus Safronovas, dr. Julius Žukas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, Čikagoje gyvenantis kun. dr.Valdas Aušra, Austrijoje gyvenantis kultūros antropologas prof. dr. Manfredas Kleinas, poetas ir vertėjas Georgijus Jefremovas bei kiti.

Projektui pradėti skyrė lėšų Mažosios Lietuvos fondas, žada remti Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Užsienio reikalų ministerijos, Klaipėdos krašto savivaldybės, kai kurios įmonės, kraštiečiai. Tikimasi ir plačiosios visuomenės pritarimo bei paramos.

Leidėjų nuomone, ši knyga būtų svarus indėlis į daugelį šimtmečių Rytų Prūsijoje gyvavusios lietuviškos kultūros paveldo aktualizavimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.


Šiame straipsnyje: knygaMažoji Lietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką
    Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką

    Klaipėda tikisi pasipuošti sakurų parku – ieškoma, kas parengtų parko projektą. ...

  • Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?
    Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?

    Artinantis naujiems mokslo metams – sąmyšis. Klaipėdietė Virginija tikino nebežinanti, ko griebtis, kad jos vaikas būtų priimtas į uostamiesčio gimnaziją. Arčiausiai namų esančioje įstaigoje vietų jau seniai nėra, o kitos mokyklos e...

  • Parke – Berbomų kapai
    Parke – Berbomų kapai

    Buvusios miesto kapinės, prieš kelis dešimtmečius paverstos Skulptūrų parku, dar slepia nemažai paslapčių. Vieną jų atskleidė klaipėdietis, ilgus metus laikęs atmintyje garbingo Klaipėdos krašto vyro – Ernsto Vilhelmo Be...

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    3
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    8
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    17
Daugiau straipsnių