Rekonstruojamoje Kauno pilyje apsilankė ir kritikai

Paveldo specialistai ir ir kritikavę Kauno pilies rekonstrukciją visuomenės atstovai, vakar užkopę naujais betoniniais laiptais į naujai pastatyto bokšto viršutinį aukštą, neaikčiojo, o pastebėjo, kad galėjo būti ir geriau.

Taip rinkadama žodžius naująjį Senamiesčio akcentą apibūdino  Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė. Kai kurie prieš tokį pilies tvarkymo variantą protestavę visuomeninių organizacijų atstovai ir vakar siūlė nugriauti tai, kas naujai pastatyta, ir palikti pilies likučius užkonservuotus arba atstatyti pilį pagal turimą istorinę medžiagą.

"Tai elementarus pilies darkymas. Juk yra laiptai viduje, kam reikalinga tokia šviečianti laiptinė išorėje? Kaip tokia sudarkyta pilis reprezentuos Kaunui? Pilį reikia slėpti nuo visų svečių, kol nepadarėme jos tokios, kokia ji turėtų būti", – rėžė draugijos "Pilis" pirmininkas istorikas Tomas Baranauskas.

Jo įsitikinimu, vieną seniausių mūrinių Lietuvos pilių pilį dar galima pakeisti, perstatyti, esą tam tereikia noro. Tačiau modernios architektūros elementų, istoriko tikinimu, neturi būti.

Ne tik visuomenininkai, bet ir specialistai tvirtino, kad dabartinis Kauno pilies vaizdas – nepavykęs eksperimentas. Vicemeras Rimantas Mikaitis mėgino teisintis, kad, rekonstruojant pilį, buvo atsižvelgta į kauniečių nuomonę. Visuomenininkai tikino, kad jų nuomonės nepaisyta.

Kultūros paveldo objektų ekspertė architektė-restauratorė Gražina Juknevičienė aiškino, kad tokie svarbūs valstybinės reikšmės objektai kaip Kauno pilis neturi būti restauruojami, jei nežinoma, kaip tai tinkamai daryti. Jos nuomone, tada geriausia istorinį palikimą tiesiog užkonservuoti. Ekspertė peikė įgyvendintą projektą teigdama, kad dabartinis pilies bokštas – tai įvairių stilių mišinys. Antai skylėta siena esą rodo šiuolaikiškumą, o stogas – tarsi autentiškas.

KPD direktorė Diana Varnaitė:

Tai, kas yra padaryta Kauno pilyje, nėra pats geriausias pavyzdys. Kad ir laiptai, mano požiūriu, yra labai agresyvūs, išsiskiriantys savo apdaila. Klausimas, kaip funkcionaliai tarnaus kiauras mūras. Praeis žiema, bus šalčio, sniego, tada matysime. Noriu akcentuoti, kad tai nėra pilies atkūrimas, o bandymas pritaikyti pilies liekanas visuomenės poreikiams. Susirinkome, kad pripažintume, kokių klaidų yra padaryta. Pati didžiausia – per menkas bendravimas su visuomene.

Gerai, kad bent apie antrąjį projekto etapą galėsime daugiau padiskutuoti. Tarp visuomenininkų yra paveldo specialistų, istorikų, į kurių pastabas būtina atsižvelgti. Tačiau imituoti istoriją jokiu būdu neleistina. Įstatymuose labai aiškiai pasakyta, kad atkurti arba atstatyti galima tik turint tyrimais, kita medžiaga pagrįstos informacijos. Jei ateityje tokios informacijos turėtume, jos pakaktų piliai atkurti, kodėl gi ne?

Griauti, kas padaryta šiandien ir vėl kurti kažką modernaus – nerizikuočiau. Tam reikia būti labai pasirengusi, pateikti labai kokybiškus, kvalifikuotus pasiūlymus, su jais turi būti supažindinta visuomenė. Tvarkant  tokius paveldo objektus, nuosekliai dirbama dešimtmečiais, kol priimamas sprendimas. Tačiau kai tokiems projektams realizuoti skiriami metai ar dveji, skubama, gero rezultato nebūna.

Šiame straipsnyje: Kauno pilis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių