Reketo bylos užkulisiai: „daškinių“ veteranų teismai tęsiasi

Už svetimo turto prievartavimą teisiami nusikalstamo pasaulio šulai savo oponentus išgąsdino ne veiksmais, bet pernelyg griežtu bendravimo tonu.

Demonstravo savo autoritetą

Kauno apygardos teismas toliau nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje teisiami anuometinei „daškinių“ nusikalstamai grupuotei priskiriami veteranai 37 metų amžiaus Robertas Užukauskas, pravarde Rublis, ir 42-ejų Rolandas Dromantas - Ilgas. Jiedu kaltinami didelės vertės turto prievartavimu.

Kaip jau žinoma, kauniečiai teisėsaugininkų nemalonę užsitraukė už tai, kad savais metodais mėgino pašalinti konkurentus, prekiaujančius sportininkams skirtais maisto papildais. Bylos duomenimis, R.Užukauskas net tris sykius buvo susitikęs su dviem nukentėjusiaisiais, o prieš tai dar ir skambino telefonu.

Trečiadienį vykusiame teismo posėdyje apklaustas vienas iš dviejų nukentėjusiųjų. Keturiasdešimtmetis vyras detaliai papasakojo apie pirmąją akistatą su R.Užukausku. Praėjusių metų lapkritį jo kolega sulaukė Rublio skambučio ir kvietimo susitikti prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančiame viename iš restoranų. Sutartu laiku, lapkričio 19-ąją, lygiai 16 val., nuvykę į nurodytą vietą, nukentėjusieji susitiko su R.Užukausku, o pokalbiui įpusėjus pasirodė ir R.Dromantas, prisėdęs prie gretimo stalelio.

Anot nukentėjusiųjų, tiek Rublio, tiek ir Ilgo bendravimo tonas tąsyk buvo griežtas ir įsakmus. Iš pradžių tiedu mėgino daryti psichologinį spaudimą vienas per kitą žerdami klausimus. Tačiau patys išgirdę klausimą, su kuriuo vis dėlto reikėtų bendrauti, mafijos veteranai aprimo ir iniciatyvą perėmė R.Užukauskas.

„Ar jūs žinot su kuo kalbat? Ar žinot kas aš toks?“ - pokalbio metu išsprūdo R.Dromantui. Šiuos žodžius nukentėjusieji suprato, kaip bandymą pademonstruoti savo autoritetą, nors tuomet dar nė neįtarė turį reikalų su iširusios „daškinių“ gaujos palikuonimis.

Trečias susitikimas - kitoks

Susitikimo metu R.Užukauskas mėgino įtikinti nukentėjusiuosius atsisakyti savo naujai pradėtos veiklos - prekybos „Olimp“ maisto papildais. Kaip vieną iš motyvų jis kelis kartus pakartojo, kad antai to paties gamintojo produkciją platinusiai bendrovei „Olimplita“ vadovavęs druskininkietis Giedrius Suraučius „prisižaidė, prisidarė biznio ir baigė gyvenimą prisigėręs antifrizo“. 37 metų druskininkietis pernai rugpjūtį buvo rastas nusinuodijęs, o po komoje praleistų dviejų mėnesių spalio mėnesį mirė.

R.Užukauskas pasakojo perėmęs bandrovės „Olimplita“ valdymą.

Toks pasakojimas įvarė baimės abiem nukentėjusiesiems. Jie vienbalsiai tvirtino smarkiai išsigandę ir tokius gąsdinimus vienareikšmiškai supratę, kaip reketą. Nors tiesioginių grasinimų ir nesulaukė, nukentėjusieji tikino jautę pavojų, kad bet kurią akimirką su jais gali būti susidorota.

Davęs kelių dienų terminą sprendimui priimti, R.Užukauskas pridūrė: „Esat nekvaili, viską suprantat, tai spręskit.“

Jau kitądien nukentėjusieji ryžosi kreiptis pagalbos į teisėsaugininkus. Vėliau jie ir antrą sykį ten pat trumpam susitiko su dviejų apsaugininkų lydimu R.Užukausku. Jis davė dar šiek tiek laiko pamąstyti ir apsispręsti. Tąkart Rublis išgąsdino vieną iš nukentėjusiųjų paklausdamas apie šio tėvą: „Jis pasakė, neva iš vaikystės žino mane ir mano tėvus, nors aš jo tikrai nepažįstu. Tai dar labiau sustiprino nerimą.“

Gruodžio mėnesį, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo įgavęs pagreitį, R.Užukauskas trečiąsyk susitiko su nukentėjusiaisiais savo pasiūlytame restorane „Hermis“. Atrodė, lyg kažkas būtų atsitikę - šis pokalbis buvo nė trupučio nepanašus į ankstesnius du: Rublis kalbėjo visiškai kitu tonu - mandagiai, be pretenzijų ir reikalavimų. Manoma, kad kažkas iš teisėsaugininkų jau buvo įspėję, jog jis atsidūrė pareigūnų dėmesio centre. Be to, nukentėjusieji slapta įrašinėjo visus susitikimus su įtariamais reketininkais.

Žalą suskaičiavo į priekį

Nukentėjusieji teismui pasakojo, kad dar pernai rugpjūtį jiedu viešėjo Lenkijoje ir sutarė su „Olimp“ maisto papildų gamintojais, kad atstovaus jiems Lietuvoje. Tuo metu Lenkijos verslininkai teigė kitų platintojų mūsų šalyje neturį. Tuo pačiu lietuvaičiai įsigijo gaminių už maždaug 10 tūkst. litų, kuriais ketino pradėti prekiauti, vos tik suderins visus reikiamus formalumus.

Siekdami įteisinti savo veiklą, verslininkai ir susidūrė su netikėta kliūtimi - konkurencijos nepageidaujančiais R.Užukausku ir R.Dromantu. Tiesa, nors pastarasis byloje šmėžuoja vos viename epizode, jį gina net du šalyje gerai žinomi advokatai.

Nukentėjusieji suskaičiavo patyrę per 2 mln. litų nuostolių. Aiškėja, kad tokio turto iš tiesų net nebuvo. Kauniečiai verslininkai suskaičiavo, kad tiek pelno būtų užsidirbę per 5-7 veiklos metus, jei mafijos atstovai nebūtų stoję skersai kelio. Tai tebuvo jų teorinis biznio planas.

Beje, teismui sunkiai sekėsi suvokti, ką reiškia sportininkams skirti maisto papildai ir kokiu būdu jie vartojami. Dėl to iš teisėjos lūpų ne sykį pasigirdo kiek kurioziškai skambančios replikos: „Lenkija nepasižymi aukšta gaminių kokybe. Sakote, net vokiečiai patenkinti tais lenkų papildais? Ar suvartoję didesnį kiekį papildų, jūs kontroliuojate savo nervinę sistemą ir jausmus? Ar gydytojas tai prižiūri? Aš neįsivaizduoju, kas ten per maisto papildai.“


Šiame straipsnyje: daškiniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių