Rastos vienos seniausių Vilniaus kapinių – iš XIII amžiaus

Buvusios ligoninės teritorijoje Vilniaus senamiestyje rastos vienos seniausių sostinės kapinių: XIII amžiaus stačiatikių palaidojimai.

Trejus metus teritoriją kasinėję archeologai ilgai slėpė šią žinią, baimindamiesi kapų vagių. Šiuo metu palaikai su radiniais išvežti tirti, pastatų savininkai rengia planus restauracijai.

Pasak projekto autorių, po kelerių metų Bokšto gatvė turėtų tapti dar viena Vilniaus traukos vieta.

Panaikinus sovietmečiu buvusią Vilniaus venerinių ligų ligoninę pastatai keitė šeimininkus, kol dabartiniai jų savininkai pareiškė čia įkursią naują kultūros erdvę. Niūrūs Bokšto gatvės mūrai jau trečius metus slepia darbus jų kiemuose. Pradėjus kasinėjimus archeologai kieme aptiko vienas seniausių sostinės kapinių – XIII–XV amžiaus palaidojimus.

Dėl kartu su palaikais rastų brangių papuošalų informacija apie kasinėjimus buvo slepiama. Archeologai prakalbo tik baigę darbus.

„Tai yra patys ankstyviausi kapai Vilniuje. Analogiški palaidojimai su panašiais radiniais yra aptinkami Kernavės Krevėčių kapinyne“, – komentavo archeologas Rytis Jonaitis.

Rastus 260 palaidojimų, pasak archeologų, šiuo metu tiria antropologai. Spėjama, kad čia būta stačiatikių kapų: esą istoriškai ši Vilniaus dalis priklausė slavams, tačiau kol kas archeologai negali pasakyti, ar tai – tik buvusios rusų kapinės.

Kultūros paveldo komisija buvusios ligoninės teritorijoje surengė išvažiuojamąjį posėdį norėdama įsitikinti, ar rengiantis restauracijai nepadaryta klaidų. Išvados bus paskelbtos penktadienį, tačiau pasak komisijos pirmininkės, pažeidimų kol kas neaptikta.

„Labai malonu, kad savininkas supranta šitą vertę ir beveik visa barokinio laikotarpio architektūra bus atstatyta. Taip pat ir reljefas [...] jau dabar atidengtas ir bus eksponuojamas“, – LTV naujienų tarnybai kalbėjo Gražina Drėmaitė, Kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Bokšto gatvėje ligoninė veikė nuo XVIII amžiaus vidurio. Barokiniu vadinamame ansamblyje yra ir koplyčia, kurią šiandien žymi tik altoriaus nišos sienoje ir išgaubtas stogas.

Projekto autorė, britų architektė sako, kad išlikusios baroko epochos detalės – svarbiausios, tačiau nesieks tik imituoti senųjų laikų.

„Ieškome teisingos neišlikusių detalių interpretacijos ir nenorime imituoti, nes jeigu imituosime, tai jau bus klaida“, – aiškino Christina Seilern Goulandris, architektė.

Atkuriant barokinį ansamblį pastatuose numatoma gyvenamoji ir visuomeninė paskirtis, buvusiuose Goštautų rūmuose ketinama įrengti kultūros erdvę.

Paveldosaugininkai sako, kad kieme rastus palaikus, kai juos ištirs, geriausia būtų perlaidoti miesto kapinėse.


Šiame straipsnyje: Kapinėskapinės vilniuje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių