Ramiose nacionalistų eitynėse „garbingiausiu“ svečiu buvo K.Uoka

Trečiadienio vakarą Vilniuje įvykusios Lietuvių tautinės jaunimo sąjungos eitynės praėjo be jokių incidentų ir, kas visiškai nebūdinga nacionalistiškai nusiteikusiam jaunimui, labai ramiai. Pusvalandį trukusiame renginyje, kuriame dalyvavo apie 200 žmonių, nebuvo jokių išsišokimų, jokių neįtikėtinų situacijų.

To priežastimi, greičiausiai buvo ir organizatorių raginimas jaunimui nesivelti į jokius konfliktus bei nepasiduoti galimoms provokacijoms, gausi policijos palyda ir žiniasklaidos dėmesys. „Suskaičiavome apie 50 žurnalistų, tarp jų buvo ir atvykusių iš užsienio“, - po eitynių portalui sakė tvarką prižiūrėję pareigūnai.

Eitynės, skirtos Vilniaus atgavimo 70-osiosms metinėms paminėti prasidėjo 19 val. prie Aušros Vartų ir baigėsi tautinės giesmės sugiedojimu Katedros aikštėje prie paminklo kunigaikščiui Gediminui.

Eitynių organizatoriai, siejami su vadinamuoju skinų judėjimu, renginio dalyviams buvo iškėlę griežtas sąlygas. Jiems drausta naudoti ar platinti bet kokių politinių partijų ar judėjimų medžiagą bei atributiką, neštis plakatus socialine tematika ar pažeidžiančius Lietuvos įstatymus.

Griežtai apribotos buvo ir skanduotės bei dainos. Leista dainuoti tik dvi dainas: „Vai, ko nusižvengei“ ir „Oi, neverk, motušėle“, iš skanduočių taip pat skambėjo tik dvi: „Lietuva, Lietuva“ bei „Vilnius yra ir bus mūsų“.

Galbūt, būtent šie apribojimai ir nepritraukė į eitynes visada agresyviau nusiteikusių skustagalvių. Jų eisenoje matėsi vos vienas kitas. Daugumą sudarė studentai ir moksleiviai, kai kurie jų net nežinojo, kokia proga buvo surengtos šios eitynės.

„Mes už Lietuvą“, - portalui sakė dvi moksleivės, prisistačiusios Monikos ir Austėjos vardais. „Kokia proga mes čia? Draugai pakvietė, reikės, grįžus namo internete pasiskaityti, kokia data čia pažymima“, - eitynių priežasties net nežinojo merginos.

Šiek tiek daugiau „politikos“ pažerta tik sudainavus Tautinę giesmę. „Lietuva turėjo daug lūžių, daug krizių ir dar daugiau jų laukia. Bet tikėsimės, kad lietuvybė Vilniaus krašte visada klestėjo ir klestės“, - trumpoje pasveikinimo kalboje jaunimui sakė prieštaringai vertinamas Kovo 11-osios akto signataras Kazimieras Uoka.

„Sveikinu visą Lietuvą atgavus sostinę. Kai kurie bijo šitos datos ir mano, kad Vilnių mums kažkas padovanojo, tačiau taip nebuvo. Prisiminkime mūsų patriarkus, žmones paguldžiusius už tai galvas. Prisiminkime ir burkimės. Jei mūsų mintys susivienys, mes išsaugosime mūsų žlungančią nepriklausomybę ir jokie okupantai negalės savo kanopomis trypti mūsų žemės. Vilnius - mūsų, Lietuva - Lietuvos vaikams“, - kalbėjo eisenos organizatorius, Lietuvių tautinės jaunimo sąjungos pirmininkas Marius Kundrotas.