Projektuotojų aukso gysla uostamiestyje senka?

Ekonominio nuosmukio nukamuotoje rinkoje architektams tapo ankšta. Šiais laikais iš architekto amato išgyvena tik tie, kurie turi aukštai vertinamą profesionalo reputaciją, taip pat tie, kuriems netrūksta kūrybiškų minčių.

Rinkoje nebeišsitenka

Kai tam tikri valstybės teisės aktai leido atsirasti „pusiau architektams“, tai yra, kai net geodezininkams leista rengti teritorijų planus, šioje rinkoje tapo labai ankšta, dėstė viešumo vengęs architektų cecho atstovas.

Tokius projektų rengimo rinkos dalyvius patys architektai vadina „planktonu“. Jų labai daug, manoma, kad todėl paslaugų kainos gerokai kritusios. Jie graibsto smulkius užsakymus ir bando išgyventi.

Šiuo metu Architektų sąjunga vien Klaipėdos apskrityje vienija apie 100 narių. Nepriklausančių sąjungai yra antra tiek.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus įsitikinimu, būtų įdomu atlikus tyrimą išsiaiškinti, kaip architektai pasiskirsto toje rinkoje.

Dabar architekto profesija apima labai daug sričių – jie planuoja teritorijas, projektuoja statinius, pastatų interjerą. Būtent teritorijų planavimas kurį laiką daugiausiai ir maitino architektų įmones.

Aukojama kokybė

Kai kuriuos architektus gelbėja savivaldybių užsakymai. Tačiau čia privalomi viešųjų pirkimų konkursai, kur laimi projektai, pasiūlyti už mažiausią kainą.

Jau pastebėta, kad pigūs projektai negarantuoja kokybės.

Beje, į Klaipėdos rinką yra įsisukę architektūros specialistai iš Kauno ir Vilniaus. Ten veikiančios stambesnės projektavimo bendrovės neretai samdo ką tik baigusius aukštąsias mokyklas absolventus ar net architektūros specialybės studentus, kurie rengia tuos projektus.

Klaipėdos savivaldybėje jų darbai neretai sulaukia aštrios kritikos. Valdininkai priekaištauja, kad jaunieji architektai iš Vilniaus ar Kauno nežino Klaipėdos miesto vietos ir specifikos. Teigiama, kad kitų miestų architektų parengtuose projektuose gausu neatitikimų. Todėl esą pastaraisiais metais labai daug atsitiktinių, nekokybiškų projektų.

Teigiama, kad dabar tampa madinga, kai parengtus projektus pristatinėja nebe jį rengę architektai, o projektų vadovai, kurie paprastai apie architektūrą nieko nenusimano ir yra tik vadybininkai.

Teko persikvalifikuoti

V.Dapkevičius pabrėžė, kad architektai glaudžiai susiję su statybomis. O per ekonominį sunkmetį sumažėjo planavimo darbų apimtys, taip pat ir planavimo bei projektavimo įkainiai.

„Dalis architektų, prasidėjus ekonominei suirutei, persikvalifikavo. Jie imasi smulkesnių darbų – jei anksčiau žmogus projektuodavo namus, dabar imasi palėpių ar interjero projektavimo“, – tikino V.Dapkevičius.

Architektai tampa imlūs bet kokiam darbui, bet ar nuo to gerėja kokybė, klausė Architektų sąjungos vadovas. Teigiama, kad kai specializacija keičiama, kartais pritrūksta žinių.

Tačiau dažniausiai reklama apie architektų profesionalumą eina iš lūpų į lūpas. Savo vardą vertinantys projektuotojai darbą stengiasi atlikti kuo kokybiškiau, nes 95 proc. naujų užsakovų apie architektus sužino per savo pažįstamus, pas kuriuos šie dirbo.

„Gal čia toks kultūrinis Lietuvos savitumas. Bet kiek teko bendrauti su užsakovais, architektą jie renkasi pagal rekomendacijas“, – teigė V.Dapkevičius.

Architektai pabrėžia, kad sumaištį į jų darbą įneša dažnas statybos reglamentų ir valstybės aktų keitimas, kai nustatoma projekto rengimo ar derinimo tvarka. Esą tai architektą kaip kūrėją labai išmuša iš vėžių, nes jis priverstas įsikūnyti į biurokratą.

„Ir rinkoje ima dominuoti tie architektai, kurie geriau išmano ne architektūrą, o vadybą. Tada projekto derinimai juda greičiau, bet projekto kokybė ima atsilikti. Stengiamės labiau akcentuoti architekto kaip kūrėjo misiją“, – tikino V.Dapkevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

romas

romas portretas
geodezininkas kvalifikuotesnis rengti detaliuosius planus nei architektas.architeksta tai menininkas statinio, ogeodezistas taipraktikas matuotuojas. beje ir statybos inzinierius daugiau ismano uz architektus. statybininkai vistik praktikai, o architektai kai pripiesia tai kabo konstrukcijos ore. ir tokie priojektai praeina ekspertizes. klausimas paskui kaip ore pakabinti ta perdanga. nu bet cia afigienas architektas pripiese ir turi pakabinti.

kestutis

kestutis portretas
Geras straipsnis. Blogai, kad Klaipėdą skriaudžia sostapilis. Gal įkaltumėte jiems adatą, kaip prie Gyčio

juonis

juonis portretas
klaipedoje turi projektuoti gerai tik N macijauskiene ir ^mureikiene Cia priejo kindziulis ir tare A.Mureika ,ir A Macijauskas viska palaimins
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į klaipėdiečių kiemus atėjo Kalėdų dvasia
    Į klaipėdiečių kiemus atėjo Kalėdų dvasia

    Kalėdinę nuotaiką nuo praėjusio savaitgalio jaus ir uostamiesčio daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojai. Sekmadienį Klaipėdos daugiaaukščių kiemuose įžiebtos keturios Kalėdų eglutės. ...

  • Klaipėdoje linksmo kalėdinio bėgimo dalyviai nepamiršo tauraus tikslo
    Klaipėdoje linksmo kalėdinio bėgimo dalyviai nepamiršo tauraus tikslo

    Linksma minia lydima raudonomis kepuraitėmis pasipuošusių karių, sekmadienį bėgo Klaipėdos centrinėmis gatvėmis. Šventinis labdaros bėgimas ne tik pralinksmino dalyvius bei žiūrovus, bet ir įvykdė kilnią misiją. ...

    3
  • Siekis – neįgaliųjų integracijos metai
    Siekis – neįgaliųjų integracijos metai

    Uostamiesčio neįgalieji pasijuto taip, lyg miesto valdžia iš jų tyčiotųsi. Negalią turintiems žmonėms užkliuvo lėšos, skirtos Neįgaliųjų dienai paminėti. Palyginta, kad kalėdinėms atrakcijoms kasmet atseikėjama daug solidesnė s...

    4
  • Klaipėdietė pasiekė pasaulio rekordą
    Klaipėdietė pasiekė pasaulio rekordą

    Klaipėdietė penkiametė Sabina Petrauskaitė ilgiausių plaukų savininkių konkurse nuskynė pasaulio rekordą savo amžiaus grupėje. Mergaitės kasa siekia net 80 cm. ...

    6
  • Prie Klaipėdos eglutės kvepėjo žuviene ir koše
    Prie Klaipėdos eglutės kvepėjo žuviene ir koše

    Šeštadieni vidurdienį Klaipėdoje merkė lietus, tačiau Teatro aikštėje buvo daugiau nei įprasta žmonių. Aikštė kvepėjo krosnimi, būrys žmonių šildėsi srėbdami žuvienę ir valgydami sodrią košę, kurią ...

    2
  • Ligoninės ir dailininkų draugystė pradėjo trečią dešimtmetį
    Ligoninės ir dailininkų draugystė pradėjo trečią dešimtmetį

    Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų Klaipėdos skyrius tęsia jau du dešimtmečius puoselėjamą bendrystės tradiciją. Šiemet menininkai į ligoninę vėl sugūžėjo nešini savo darbus, kurių namai nuo šio b...

    2
  • Lengviausia rasti dovanų „Mėmelio mugėje“
    Lengviausia rasti dovanų „Mėmelio mugėje“

    Paskutinė savaitė prieš Kalėdas sukelia stresą iš anksto neapsirūpinusiems dovanomis. Apsilankymas Naujajame turguje iki pat gruodžio 23 dienos išspręs šį galvos sopulį. Mugėje „Mėmelio Kalėdos“ galima rasti ...

    6
  • „Moteris turi būti moteriška“
    „Moteris turi būti moteriška“

    Sporto trenerė Lina Jančauskaitė įsitikinusi, kad moters žavesį ir laimės jausmą lemia ne rodmenys svarstyklėse, o pasitikėjimas savimi. Maža to, Lina griežtai nusiteikusi prieš bet kokias dietas. Jos manymu, pasiekti idealią figūrą pad...

    15
  • Gamta dar pažers išdaigų
    Gamta dar pažers išdaigų

    Neįprasti orai ir kritulių negailinti gamta nesiliauja stebinti. Dėl šiltų orų pajūryje vis dar pastebimi itin gausūs į pietus neišskridusių paukščių pulkai. Iš Palangos į Klaipėdą važinėjantys žmonės jau pusę m...

  • Klaipėdiečiams sniego nežada
    Klaipėdiečiams sniego nežada

    Panašu, kad ruduo pamiršo išeiti, o žiema neranda į pajūrį kelio. Savaitgalį ir kitą savaitę orai vis dar primins vėlų rudenį. ...

    2
Daugiau straipsnių