Projektuotojų aukso gysla uostamiestyje senka?

Ekonominio nuosmukio nukamuotoje rinkoje architektams tapo ankšta. Šiais laikais iš architekto amato išgyvena tik tie, kurie turi aukštai vertinamą profesionalo reputaciją, taip pat tie, kuriems netrūksta kūrybiškų minčių.

Rinkoje nebeišsitenka

Kai tam tikri valstybės teisės aktai leido atsirasti „pusiau architektams“, tai yra, kai net geodezininkams leista rengti teritorijų planus, šioje rinkoje tapo labai ankšta, dėstė viešumo vengęs architektų cecho atstovas.

Tokius projektų rengimo rinkos dalyvius patys architektai vadina „planktonu“. Jų labai daug, manoma, kad todėl paslaugų kainos gerokai kritusios. Jie graibsto smulkius užsakymus ir bando išgyventi.

Šiuo metu Architektų sąjunga vien Klaipėdos apskrityje vienija apie 100 narių. Nepriklausančių sąjungai yra antra tiek.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus įsitikinimu, būtų įdomu atlikus tyrimą išsiaiškinti, kaip architektai pasiskirsto toje rinkoje.

Dabar architekto profesija apima labai daug sričių – jie planuoja teritorijas, projektuoja statinius, pastatų interjerą. Būtent teritorijų planavimas kurį laiką daugiausiai ir maitino architektų įmones.

Aukojama kokybė

Kai kuriuos architektus gelbėja savivaldybių užsakymai. Tačiau čia privalomi viešųjų pirkimų konkursai, kur laimi projektai, pasiūlyti už mažiausią kainą.

Jau pastebėta, kad pigūs projektai negarantuoja kokybės.

Beje, į Klaipėdos rinką yra įsisukę architektūros specialistai iš Kauno ir Vilniaus. Ten veikiančios stambesnės projektavimo bendrovės neretai samdo ką tik baigusius aukštąsias mokyklas absolventus ar net architektūros specialybės studentus, kurie rengia tuos projektus.

Klaipėdos savivaldybėje jų darbai neretai sulaukia aštrios kritikos. Valdininkai priekaištauja, kad jaunieji architektai iš Vilniaus ar Kauno nežino Klaipėdos miesto vietos ir specifikos. Teigiama, kad kitų miestų architektų parengtuose projektuose gausu neatitikimų. Todėl esą pastaraisiais metais labai daug atsitiktinių, nekokybiškų projektų.

Teigiama, kad dabar tampa madinga, kai parengtus projektus pristatinėja nebe jį rengę architektai, o projektų vadovai, kurie paprastai apie architektūrą nieko nenusimano ir yra tik vadybininkai.

Teko persikvalifikuoti

V.Dapkevičius pabrėžė, kad architektai glaudžiai susiję su statybomis. O per ekonominį sunkmetį sumažėjo planavimo darbų apimtys, taip pat ir planavimo bei projektavimo įkainiai.

„Dalis architektų, prasidėjus ekonominei suirutei, persikvalifikavo. Jie imasi smulkesnių darbų – jei anksčiau žmogus projektuodavo namus, dabar imasi palėpių ar interjero projektavimo“, – tikino V.Dapkevičius.

Architektai tampa imlūs bet kokiam darbui, bet ar nuo to gerėja kokybė, klausė Architektų sąjungos vadovas. Teigiama, kad kai specializacija keičiama, kartais pritrūksta žinių.

Tačiau dažniausiai reklama apie architektų profesionalumą eina iš lūpų į lūpas. Savo vardą vertinantys projektuotojai darbą stengiasi atlikti kuo kokybiškiau, nes 95 proc. naujų užsakovų apie architektus sužino per savo pažįstamus, pas kuriuos šie dirbo.

„Gal čia toks kultūrinis Lietuvos savitumas. Bet kiek teko bendrauti su užsakovais, architektą jie renkasi pagal rekomendacijas“, – teigė V.Dapkevičius.

Architektai pabrėžia, kad sumaištį į jų darbą įneša dažnas statybos reglamentų ir valstybės aktų keitimas, kai nustatoma projekto rengimo ar derinimo tvarka. Esą tai architektą kaip kūrėją labai išmuša iš vėžių, nes jis priverstas įsikūnyti į biurokratą.

„Ir rinkoje ima dominuoti tie architektai, kurie geriau išmano ne architektūrą, o vadybą. Tada projekto derinimai juda greičiau, bet projekto kokybė ima atsilikti. Stengiamės labiau akcentuoti architekto kaip kūrėjo misiją“, – tikino V.Dapkevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

romas

romas portretas
geodezininkas kvalifikuotesnis rengti detaliuosius planus nei architektas.architeksta tai menininkas statinio, ogeodezistas taipraktikas matuotuojas. beje ir statybos inzinierius daugiau ismano uz architektus. statybininkai vistik praktikai, o architektai kai pripiesia tai kabo konstrukcijos ore. ir tokie priojektai praeina ekspertizes. klausimas paskui kaip ore pakabinti ta perdanga. nu bet cia afigienas architektas pripiese ir turi pakabinti.

kestutis

kestutis portretas
Geras straipsnis. Blogai, kad Klaipėdą skriaudžia sostapilis. Gal įkaltumėte jiems adatą, kaip prie Gyčio

juonis

juonis portretas
klaipedoje turi projektuoti gerai tik N macijauskiene ir ^mureikiene Cia priejo kindziulis ir tare A.Mureika ,ir A Macijauskas viska palaimins
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami atrankoje
    Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami atrankoje

    „Gintaro“ baseine šeštadienį įvyks pirmoji gelbėtojų, kurie užtikrins saugumą paplūdimiuose, atranka. Joje laukiame visi norintys dirbti šį darbą. ...

  • Pratybos baigėsi parodomuoju šturmu
    Pratybos baigėsi parodomuoju šturmu

    Penktadienį ryte miesto vadovai Giruliuose susitiko su karinių pratybų „Narsusis Grifonas 2018“ rengėjais ir stebėjo parodomąjį pastato šturmą. ...

    2
  • Tarnybą palieka ilgametis Jūrų uosto policijos pareigūnas
    Tarnybą palieka ilgametis Jūrų uosto policijos pareigūnas

    Tarnybą vidaus reikalų sistemoje ir Klaipėdos apskrities policijoje palieka Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnas Ruslanas Chekalo. Jis ištarnavo šioje sistemoje kone 27 metus. ...

    2
  • Klaipėdos uoste – išskirtinės pratybos
    Klaipėdos uoste – išskirtinės pratybos

    Klaipėdos uoste į krantinę atsitrenkė laivas, jis prarado kontrolę, kilo panika, 18 laive buvusių žmonių pateko į vandenį, 2 įstrigo vandens apsemtame mašinų skyriuje, dar 2 sunkiai sužaloti pagalbos laukė laivo triume. Dėl smūgio į uos...

  • Augalų žinovas: be ligų įmanoma nugyventi ir 100 metų
    Augalų žinovas: be ligų įmanoma nugyventi ir 100 metų

    Vietoj deserto prie kavos – duona, o pusryčiams – obuoliai ar kiti vaisiai. Paklaustas, kodėl nevalgo mėsos, kelis dešimtmečius į augalų ir žmogaus biologiją besigilinantis biologinės medicinos mokslų daktaras, profesorius Algimant...

  • Valstybės kūrėjams – špyga?
    Valstybės kūrėjams – špyga?

    Kai kurie buvę sovietmečio nomenklatūrininkai, kaip ir anais laikais, liko privilegijuoti ir šiandien gauna valstybines pensijas. O tuo pat metu nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjai šios malonės neturi ir veikiausiai neturės, nes bev...

    20
  • Nepatogumai gyventojams – laikini
    Nepatogumai gyventojams – laikini

    Taikos prospekte, šalia "Kauno" autobusų stotelės, šiuo metu ribojamas eismas – keičiamos šilumos trasos. Leidimas darbams išduotas iki birželio 1-osios. ...

  • Paplūdimių taisyklėse – ir neįgyvendinami siekiai
    Paplūdimių taisyklėse – ir neįgyvendinami siekiai

    Klaipėdos miesto tarybai bus teikiamos naujos elgesio paplūdimiuose taisyklės. Siekta, kad šios būtų gyvenimiškos, o ne popierinės. Taip pat informuota, kad už maudynes audringoje jūroje nedrausmingiems pramogautojams gresia net še...

    2
  • Prašoma atleisti nuo rinkliavos
    Prašoma atleisti nuo rinkliavos

    Laivų parado metu vyksiančios mugės prekeivius prašoma atleisti nuo rinkliavos. Tokia lengvata nebus taikoma tik pardavinėjantiems alkoholį asmenims. ...

  • Šiukšlių vežėjams – baudos
    Šiukšlių vežėjams – baudos

    Netvarkingos atliekų konteinerių aikštelės vis dar kelia klaipėdiečių aistras. Žmonės nenori, kad kiemuose riogsotų šiukšlynai. Specialistai pataria apie netvarką ne tik pranešti atliekų tvarkytojams, bet ir patiems steng...

    5
Daugiau straipsnių