Profesorius: Kauno arenos reikšmė didžiulė – ji gydo miestą

Kol Kauno vadovai svarsto, ar nutraukti „Žalgirio“ arenos koncesijos sutartį ir ieškoti geresnio valdytojo, žinomas istorikas bei publicistas Egidijus Aleksandravičius siūlo išnaudoti visas šio traukos objekto galimybes.

Kauno vadovų susidomėjimą atsiradusia galimybe nutraukti koncesijos sutartį nesunkiai galima paaiškinti noru išsiderėti palankesnes sąlygas. Ne paslaptis, jog perimti pelningai veikiančios arenos valdymą norėtų ne vienas verslininkas.

Tačiau ar svarstant galimus sprendimo variantus, analizuojant finansinius padarinius susimąstoma apie globalią arenos įtaką miestui, šio unikalaus objekto vaidmenį Kauno bendruomenės raidai?

Apie tai, kuo miestui svarbi Nemuno saloje iškilusi ir sėkmingai veikianti arena, savaitraštis „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, žinomu visuomenininku ir publicistu Egidijumi Aleksandravičiumi.

– Kaip nusakytumėte arenos vaidmenį, kuo šis objektas svarbus miestui?

– Arenos vaidmuo miestui yra neabejotinas. Kaip istorikas, seniai domiuosi sociokultūrine raida ir visada buvau įsitikinęs, kad savivaldus ir save patenkinantis miestas turi suktis apie didžiausias viešas erdves.

Tai, kad E. Miliūno projektas įgyvendintas aidint salas gelbėjusių ir potvynius skaičiavusių tamsybininkų kakofonijai, – yra vienas didžiausių laimėjimų Kaune.

Šiuo metu 15 tūkst. žmonių talpinanti arena yra kaip stipriai mažėjančios miesto bendruomenės spietimo didžioji erdvė. Futbolas tai padarytų geriau, tačiau dėl įvairių priežasčių šios sporto šakos mums nepavyksta kilstelėti į aukštesnį lygmenį.

Eidamas žiūrėti krepšinio rungtynių kartais sakau, jog einu sirgti už sirgalius. Man svarbus pats spektaklis, buvimas sykiu su žmonėmis, kurių nepažįstu, tačiau jie man mieli.

Be abejonės, arenos reikšmė yra didžiulė. Ji gydo šį miestą, prisideda prie to, ką šiek tiek įžvalgesnieji gali matyti penktadienio vakarais Kauno gatvėse nuo Laisvės alėjos iki senamiesčio. Tai visiškai normalių veidų, šurmulio vietų, barų bei tavernų miestas. Išnykusių „juodų“ girtuoklių, kurie prie kiekvieno kampo būtinai rodytų savo agresijas, miestas.

–        Ar sprendimus priimantys miesto vadovai ir politikai sugebės įvertinti globalią arenos reikšmę?

–  Nepaisant įvairių užkulisinių dalykų, tiek, kiek arena pasiekė nuo jos veiklos pradžios, – yra nuostabu. Svarbu, kad miesto valdžia suvoktų, kad dvipusė veiklos struktūra buvo labai teigiama.

Architektas E. Miliūnas ir operatorius nuveikė išties daug, potribūnines erdves padarydamas kasdienio vartojimo erdvėmis, įskaitant treniruoklių kompleksą, restoraną bei terasą, kurioje iki šiol nepasėdėjau, bet ruošiuosi tai padaryti.

Arenoje atsirado net dailės parodos. Visa tai vyksta po mūsų koliziejaus tribūnomis. Miestui tokių erdvių trūko. Manyčiau, kad miestas turėtų suprasti, kokia milžiniška arenos reikšmė jau pasiekta.

Valdžios žmonės dažnokai pasiduoda vienai bendrai posovietinei pagundai – pripažinti reikšmę tik to, ką tu valdai. Gera yra tik tai, ką valdau.

Problema labai sudėtinga. Nenustebčiau, jeigu klaidos įvyktų ir nesąmoningai. Bet gali būti, kad ir sąmoningai daromos niekšybės tarp savęs konkuruojant verslo grupuotėms bei rungiantis, kas uždirbs daugiau „balionų“ prieš kitus rinkimus.

Būtų labai gaila, jeigu šis nuostabus reiškinys virstų kažkuo, kuo anksčiau buvo Sporto halė. 10 metų galėjome stebėti, kaip miesto įmonė ten nedarė nieko, išskyrus krepšinį. Susidaro toks įspūdis: jeigu negali gauti sau į ranką pinigų, – geriau jau nieko nedaryti, užkalti duris iki kito „Žalgirio“ sezono.

Labai baisu, kad taip gali nutikti, juolab pavyzdžių jau esame turėję.

Kol Kauno vadovai svarsto, ar nutraukti „Žalgirio“ arenos koncesijos sutartį ir ieškoti geresnio valdytojo, žinomas istorikas bei publicistas Egidijus Aleksandravičius siūlo išnaudoti visas šio traukos objekto galimybes.

Kauno vadovų susidomėjimą atsiradusia galimybe nutraukti koncesijos sutartį nesunkiai galima paaiškinti noru išsiderėti palankesnes sąlygas. Ne paslaptis, jog perimti pelningai veikiančios arenos valdymą norėtų ne vienas verslininkas.

Tačiau ar svarstant galimus sprendimo variantus, analizuojant finansinius padarinius susimąstoma apie globalią arenos įtaką miestui, šio unikalaus objekto vaidmenį Kauno bendruomenės raidai?

Apie tai, kuo miestui svarbi Nemuno saloje iškilusi ir sėkmingai veikianti arena, savaitraštis „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, žinomu visuomenininku ir publicistu Egidijumi Aleksandravičiumi.

– Kaip nusakytumėte arenos vaidmenį, kuo šis objektas svarbus miestui?

– Arenos vaidmuo miestui yra neabejotinas. Kaip istorikas, seniai domiuosi sociokultūrine raida ir visada buvau įsitikinęs, kad savivaldus ir save patenkinantis miestas turi suktis apie didžiausias viešas erdves.

Tai, kad E. Miliūno projektas įgyvendintas aidint salas gelbėjusių ir potvynius skaičiavusių tamsybininkų kakofonijai, – yra vienas didžiausių laimėjimų Kaune.

Šiuo metu 15 tūkst. žmonių talpinanti arena yra kaip stipriai mažėjančios miesto bendruomenės spietimo didžioji erdvė. Futbolas tai padarytų geriau, tačiau dėl įvairių priežasčių šios sporto šakos mums nepavyksta kilstelėti į aukštesnį lygmenį.

Eidamas žiūrėti krepšinio rungtynių kartais sakau, jog einu sirgti už sirgalius. Man svarbus pats spektaklis, buvimas sykiu su žmonėmis, kurių nepažįstu, tačiau jie man mieli.

Be abejonės, arenos reikšmė yra didžiulė. Ji gydo šį miestą, prisideda prie to, ką šiek tiek įžvalgesnieji gali matyti penktadienio vakarais Kauno gatvėse nuo Laisvės alėjos iki senamiesčio. Tai visiškai normalių veidų, šurmulio vietų, barų bei tavernų miestas. Išnykusių „juodų“ girtuoklių, kurie prie kiekvieno kampo būtinai rodytų savo agresijas, miestas.

–        Ar sprendimus priimantys miesto vadovai ir politikai sugebės įvertinti globalią arenos reikšmę?

–  Nepaisant įvairių užkulisinių dalykų, tiek, kiek arena pasiekė nuo jos veiklos pradžios, – yra nuostabu. Svarbu, kad miesto valdžia suvoktų, kad dvipusė veiklos struktūra buvo labai teigiama.

Architektas E. Miliūnas ir operatorius nuveikė išties daug, potribūnines erdves padarydamas kasdienio vartojimo erdvėmis, įskaitant treniruoklių kompleksą, restoraną bei terasą, kurioje iki šiol nepasėdėjau, bet ruošiuosi tai padaryti.

Arenoje atsirado net dailės parodos. Visa tai vyksta po mūsų koliziejaus tribūnomis. Miestui tokių erdvių trūko. Manyčiau, kad miestas turėtų suprasti, kokia milžiniška arenos reikšmė jau pasiekta.

Valdžios žmonės dažnokai pasiduoda vienai bendrai posovietinei pagundai – pripažinti reikšmę tik to, ką tu valdai. Gera yra tik tai, ką valdau.

Problema labai sudėtinga. Nenustebčiau, jeigu klaidos įvyktų ir nesąmoningai. Bet gali būti, kad ir sąmoningai daromos niekšybės tarp savęs konkuruojant verslo grupuotėms bei rungiantis, kas uždirbs daugiau „balionų“ prieš kitus rinkimus.

Būtų labai gaila, jeigu šis nuostabus reiškinys virstų kažkuo, kuo anksčiau buvo Sporto halė. 10 metų galėjome stebėti, kaip miesto įmonė ten nedarė nieko, išskyrus krepšinį. Susidaro toks įspūdis: jeigu negali gauti sau į ranką pinigų, – geriau jau nieko nedaryti, užkalti duris iki kito „Žalgirio“ sezono.

Labai baisu, kad taip gali nutikti, juolab pavyzdžių jau esame turėję.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jeigu atvirai

jeigu atvirai portretas
ne tu vienas profesrius kaune aleksnadravičiau, ir nereikšk čia visų nuomonės, užknisi tu daug ką, panašiai kaip janulaitis Vilniuje.

1-am

1-am portretas
Jei nors koks teigiamas atsiliepimas apie Kauną, iškarto pavydas. Aišku, kad arena pakeitė Kauno gyvenimą. būtų kaimų kaimas

Paziurekit

Paziurekit portretas
vien i lankomuma. Siemensui net svajot netenka apie toki, užtai ir varo
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ąžuolyno parko voverės nebadaus
    Ąžuolyno parko voverės nebadaus

    Ilgamečių Lietuvos zoologijos sodo rėmėjų sumeistrautame namelyje bus maitinamos voverės, kurios dažnai užsuka į svečius iš šalia esančio Ąžuolyno parko. ...

    1
  • Netradicines darbo vietas Kaune išgraibstė dar nespėjus jų įrengti
    Netradicines darbo vietas Kaune išgraibstė dar nespėjus jų įrengti

    Naujas bendradarbystės (angl. coworking) ir nedidelių biurų erdvės Kauno centre pasiūliusio tinklo „Happspace“ vystytojai informuoja, kad laisvų vietų čia nebelikę. Nors pirmieji nuomininkai įsikrausto nuo sausio vidurio, dar prieš...

  • Į Seimą neperrinkta B. Vėsaitė neranda darbo
    Į Seimą neperrinkta B. Vėsaitė neranda darbo

    Po Seimo rinkimų į parlamentą nepatekę buvę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai iki šiol sunkiai ieškosi darbo, rašo „Lietuvos žinios“. ...

    38
  • Studentė: informacijos apie savanoriškas organizacijas labai trūksta
    Studentė: informacijos apie savanoriškas organizacijas labai trūksta

    „Savanoriavimas mane išlaisvina, aš atsipalaiduoju. Ši veikla ne tik labai smagi, bet ir padeda atrasti save“, – teigia Aurelija Vepštaitė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF)...

  • Obelynė bus tvarkoma išsaugant savastį
    Obelynė bus tvarkoma išsaugant savastį

    Obelynės parkas bus sutvarkytas ir pritaikytas visuomenės poreikiams negriaunant senosios struktūros. ...

    2
  • Ar jūsų automobilis iš karto įveiktų bauginantį barjerą?
    Ar jūsų automobilis iš karto įveiktų bauginantį barjerą?

    Kaune jau kelintus metus iš eilės techninės apžiūros (TA) barjerą iš pirmo karto įveikia iki 60 proc. vairuotojų, tačiau vis dar nemažai tokių, kurie su visiškai netvarkingu automobiliu bando prasprūsti TA kontrolieriams pro aki...

    2
  • Operos solistas primena iš pamokų sprunkantį moksleivį
    Operos solistas primena iš pamokų sprunkantį moksleivį

    Pernai vos du Kauno miesto tarybos nariai dalyvavo visuose posėdžiuose, tačiau netrūko tokių, kurie sugebėjo praleisti pusę. Rečiausiai Kauno valdžios rūmuose buvo matomas operos solistas Liudas Mikalauskas. ...

    7
  • Audra energetikoje – kas ir ko nepasidalija?
    Audra energetikoje – kas ir ko nepasidalija?

    Vilniaus savivaldybė spaudžia "Lietuvos energiją" įsigyti iš jos trečiąją termofikacijos elektrinę (TE-3), antraip ji neduos leidimo kogeneracinei jėgainei sostinėje statyti. Prieš kogeneracinę jėgainę į kovą kyla Kaune v...

    2
  • Kas Kaune už šildymą mokės daugiausiai?
    Kas Kaune už šildymą mokės daugiausiai?

    Kai kurių Kauno daugiabučių gyventojai už 60 m2 ploto būsto šildymą vidutiniškai mokės 24, kai kurie – 124 eurus. Didžiausi ir mažiausi mokėjimai skirsis daugiau nei penkis kartus, skelbia Kauno miesto savivaldybė. Tai paai&scaro...

    6
  • Nepilnamečiams naktinių klubų durys plačiai atvertos
    Nepilnamečiams naktinių klubų durys plačiai atvertos

    Nepilnamečiai iki 16 metų viešose vietose Kaune naktimis be tėvų negali lankytis. Toks Kauno tarybos sprendimas galioja beveik 20 metų. Tik, atrodo, jis naktiniuose klubuose negalioja, o atsakomybė už tvarką pažeidusį jaunuolį kristų tik ant...

    9
Daugiau straipsnių