Problemų su romais turi ne tik Vilnius

Čekijos romai – veltėdžių bendruomenė, be jokių skrupulų sėdinti valstybei ant sprando. Suaugusieji niekur nedirba, net ir mažiausieji verčiasi vagiliavimu ir prekyba narkotikais, dažnas šeimos tėvas dienas leidžia kalėjime, o laisvėje likusią jo šeimą išlaiko valstybė. Pažįstama?

Romų mieste 70 kartų daugiau

Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje lankėsi delegacija iš Čekijos, Brno miesto savivaldybės. Dalis konferencijos buvo skirta ir romų problemoms nagrinėti. Pastaroji bendruomenė ir Brno miesto valdžiai tarsi akmuo po kaklu. Šiame mieste, antrame šalyje pagal gyventojų skaičių,  gyvena  apie 35 tūkst. romų bendruomenės narių, iš jų apie 20 tūkst. – vaikai iki 15 metų. Tiesa, skaičiai tik apytiksliai, nes suregistruoti visų trijų bendruomenių gyventojus neįmanoma.

Palyginimui – Vilniuje, kuriame gyventojų bene tiek pat, kiek ir Brno, gyvena apie 500 romų arba 70 kartų mažiau. Vilniečiams, galima sakyti, pasisekė, kad lietuviškoji bendruomenė įsikūrė miesto pakraštyje, atokiau nuo gyvenamųjų rajonų. Tuo trapu Brno nuo seno gyvena trys atskiros bendruomenės, kurių viena įsitaisiusi pačiame miesto centre. Vietiniai čekai priversti gyventi kartu su šiurpą keliančiomis romų šeimomis.

O bėdos visame pasaulyje egzistuoja tos pačios. Brno miesto savivaldybės Prevencijos koordinacinio centro vadovas dr. Stanislavas Vaburekas pasakojo, kad jų miesto romų bendruomenė – taip pat menkai išsilavinusi, visi nariai bedarbiai, jų vaikai prastai lanko mokyklą. Romų šeimos pajamos simbolinės, todėl jie nemoka nei už elektrą, nei už vandenį, šildymą ir kitas paslaugas. Ši našta tenka valstybei ir ji anaiptol nemenka. Už romų lankomus vaikų darželius, mokyklas ir priskaičiuotus komunalinius mokesčius valstybė kasmet sumoka po 35 mln. kronų. Tai būtų apie 4,5 mln. litų.

Sunkiai auklėjami romų vaikai

Be abejo, čekų visuomenei didžiausią šiurpą kelia romų gyvenimo būdas ir pagrindiniai verslai – vagiliavimas ir prekyba narkotikais, kuriuos miesto valdžiai pažaboti sunkiai sekasi.

„Baisiausia, kad į prekybą narkotinėmis medžiagomis įtraukiami ir romų vaikai. Jie ne tik platina, bet ir patys vartoja. Galite įsivaizduoti, jau antros klasės mokiniai uosto lakiąsias medžiagas ir pamokose sėdi apsvaigę. Būtų galima tuos vaikus vežti į gydymo įstaigas, atlikti tyrimus, gal net gydymą paskirti, tačiau jų tėvai neleidžia. Jiems to nereikia. Deja, įstatymai kol kas tokie, kad per prievartą toms šeimoms padėti negalime. Kol kas su jais dirba socialiniai darbuotojai, tačiau tikimės, kad po metų situacija pasikeis. Mat šiuo metu bandome keisti įstatyminę bazę“, - pasakojo S.Vaburekas.

Beje, su romų vaikais ir jaunuoliais iki 23 metų aktyviai dirba ir Brno bažnytinės ir visuomeninės organizacijos. Jos siūlo vaikams nemokamus popamokinius būrelius: dailės, muzikos, šokių ar sporto pamokas, rengia kūrybines dirbtuves. Moko net elementariausių dalykų, pavyzdžiui, kaip naudotis peiliu, šakute.

„Romų vaikai gyvena tragiškose sąlygose, jų būstai neatitinka jokių higienos reikalavimų. Jiems nesuprantami kai kurie elementariausi dalykai, pavyzdžiui, dušas. Į dušo kabiną vaikai eina praustis su rūbais. Šeimose jie valgo rankomis, o savanoriai juos moko, kaip naudotis peiliu, šakute, šaukštu. Atėję mažiukai čekiškai nemoka, bendrauja tik romų kalba, todėl minėtose organizacijose dirba vertėjai, kurie padeda nariams susikalbėti su romų vaikais, moko juos čekų kalbos“, - pasakojo Brno savivaldybės nusikaltimų prevencijos skyriaus vadovė Lenka Štepankova.

Tačiau čekai pripažįsta, kad įvairūs centrai, padedantys romų vaikams ir jaunuoliams integruotis į visuomenę ne itin gelbsti. Mat kur kas stipriau jų sąmonėje įsišakniję romų bendruomenės papročiai, užkertantys kelią jiems tapti labiau civilizuotais Čekijos piliečiais.