Prie Vyriausybės per naktį iškilo milžiniškas gandralizdis

Vilniuje nuo 11 val. ryto švenčiamos gandrų sutiktuvės. Kudirkos aikštėje susuktas didžiulis gandralizdis. Prie jo iki pavakarių griaudės koncertas mažiesiems.

Prisijungt prie šventės dar ne vėlu

Nors gandrai į Lietuvą pargrįžo prieš mėnesį, kovo 25-ąją, juos vilniečiai sutinka tik šį sekmadienį. Mat renginio organizatoriai: Lietuvos ornitologų draugija bei Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovės laukė šiltesnių orų. Juk visos pramogos, kurių dauguma skirta mažiesiems gandų mylėtojams, organizuojamos lauke.

Renginio dalyviai gali fotografuotis gandralizdyje garnio poza, rungtis konkursuose bei dalyvauti balsavime „Iš kur atsiranda vaikai“. Visai greta gandralizdžio iškilusi koncertų scena, kurioje iki pat sekmadienio pavakarių mažiesiems vilniečiams koncertuos berniukų choro „Ažuoliukas“ dainorėliai bei muzikantai, džiazuos Artūro Noviko auklėtiniai.

Taip pat gyventojai kviečiami pasigrožėti gandrų fotografijų paroda bei sužinoti daugiau apie šių didžiųjų skraiduolių gyvenimą. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad gandras vidutiniškai gyvena apie 20 metų.

Ir Lietuvoje šis paukštis šaukiamas pačiais įvairiausiais vardais. Žemaičiai pievoje išvydę varliaujantį gandrą jį šaukia gužučiu. Suvalkiečiai šį greta sodybos nuolat besisukinėjantį paukštį vadina garniu. Be to, gandrinės, kurias pavėluotai švenčia sostinės gyventojai, senovėje laikytos Naujaisiais metais.

Gandras tapo kone šeimos nariu

Baltasis gandras Europoje - saugomas paukštis, tačiau Lietuvos ornitologų draugija džiaugiasi, kad Lietuvoje šių gandrų populiacijai išnykimas negresia. Iš visų Europos šalių pagal gandrų skaičių Lietuva yra 4 vietoje.

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Manto Jancevičiaus, lietuviai nuo seno švenčia gando sugrįžimo dieną. Per daugelį metų tautiečiai ypač prisirišo prie šio jis didelio, gražaus, arti sodybos gyvenančio paukščio.

Tačiau M.Jancevičius pabrėžė, kad kartais lietuviai pernelyg artimai nori bičiuliautis su gandrais. Esą pasitaiko žmonių, norinčių gandralizdį įsirengti net ant sodybos stogo. Jie įsivaizduoja, kaip bus gražu, kai paukščiai kalens, aplinkui skraidys. Tačiau to daryti nepatariama, nes gandras - labai netvarkingas paukštis, ypač teršiantis savo aplinką.

„Kita problema - per didelis gyventojų rūpestis gandrais. Ypač jei gandras gyvena šalia, tai jis tampa kone šeimos nariu. Tuomet puolama kelti atgal į lizdą išmestų gandriukų ar kiaušinių. Šis atvejis labai dažnas, nes žmonės galvoja, kad tie gandriukai ar kiaušiniai iš lizdo iškrito netyčia. Visai ne. Gandrai jaučia, kada metai bus sausringi arba netinkami dideliam būriui jauniklių auginti, todėl jie, išmesdami kiaušinius ar gandriukus, pasireguliuoja savo vadą“, - atskleidė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.


Šiame straipsnyje: gandrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių