Prie televizijos bokšto – prisiminimai ir nusivylimas

Ketvirtadienio vakarą televizijos bokšto papėdėje susirinkę žmonės prie laužo paminėjo prieš 21-us metus žuvusius Laisvės gynėjus. Tuomet sovietinė kariuomenė šturmavo beginklių žmonių saugomą televizijos bokštą. 14-ai bokšto gynėjų 1991 m. naktis į sausio 13-ąją tapo paskutine jų gyvenime.

Prie televizijos bokšto šiemet susirinko gerokai mažiau žmonių nei ankstesniais metais. Prisiminti tragiškų sausio 13-osios įvykių daugiausia atėjo aplinkinių namų gyventojai. Kai kurie prie laužo atsivedė savo mažus vaikus.

Vakare gėles prie paminklo Sausio 13-osios aukoms padėjo sostinės meras Artūras Zuokas, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ir kiti valdžios atstovai. Susirinkusieji pasigedo didesnio politikų dėmesio.

„Bent trumputę kalbą galėjo pasakyti. O tai tik atvažiavo, padėjo gėlių ir išvažiavo“, - skundėsi Juozu prisistatęs vyriškis.

Juozas, kaip ir jo draugai, pasakojo prie televizijos bokšto ateinantis kasmet. Dabar jau pensininkas vyriškis teigė gerai prisimenantis anų dienų įvykius.

„Buvo labai panašus oras, o štai atmosfera visai kitokia. Kažkokia vienybė buvo ir žmonės jautė, kad yra jėga. O kas dabar? Ateiname tie patys, kurie 1991 m. ateidavo, tik vis mažiau ir mažiau mūsų su kiekviena diena, o jaunimo nėra. Šiemet iš viso žmonių mažai. Niekad tiek mažai nebuvo“, - apgailestavo vyriškis.

Toje pačioje kompanijoje stoviniuojanti vilnietė Veronika pasakojo ankstesniais metais buvusi ir prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato, ir prie Seimo. „Jaunesni buvom, tai važiuodavom visur, o dabar ateinam čia – arčiau namų. Ateini, atgyja prisiminimai. Stovėjome toje pačioje vietoje, pravažiuojantys tankai dar purvais apdrabstė, o visai netoli po jų vikšrais mergina žuvo“, - prisiminė moteris.

Daugiau žmonių susirinko kitose atmintinose vietose. 18 val. atminimo laužas suliepsnojo prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato S.Konarskio gatvėje, o 19.30 val. prie Seimo.


Šiame straipsnyje: Sausio 13-ojibyla

NAUJAUSI KOMENTARAI

Morka

Morka portretas
Ceremonija labai primena tarybinių pionierių ritualą, "vachta pamiati", tak skazati...

Dr.Mykolas

Dr.Mykolas portretas
DVIDESIMT METU NETEISYBES,RIETENU,VERGIJOS.ZMO NES PAVERTE ZOMBIAIS,BETEISIAIS VERGAIS.

Pamąstymui

Pamąstymui portretas
Šiandien Jūsų dėmesiui teikiame profesionalaus teisėsaugininko, buvusio Lietuvos Vidaus Reikalų Ministerijos 6-ojo skyriaus (kovos su organizuotu nusikalstamumu) darbuotojo Valerijaus Šulco liudijimą A. Paleckio teisme. Jis iškalbingas pats savaime. „Tą naktį apie 1:30 mes – t. y. penki VRM pareigūnų grupė - buvome prie TV bokšto Karoliniškėse. Įsikūrėme tiesiai priešais bokštą esančio devynaukščio namo 8-to aukšto bute, paprašę gyventojų mus įsileisti. (Dabar šis namas yra Sausio 13-osios g. 37). Mes ten išbuvome kelias valandas, per pačius įvykius. Atidarę langą filmavome kamera. Staiga tiesiai virš langų, nuo stogo, pasipylė šūviai į TV bokšto pusę. Tai buvo kelios automato serijos. Išbėgome iš buto ir ėmėm lipti laiptais iki stogo liuko, bet jis buvo uždarytas iš išorės. Tada staigiai liftu nusileidome žemyn ir pamatėme, kaip iš kitos laiptinės išėjo du vyriškiai su pailgu krepšiu. Jis buvo panašus į ilgavamzdį automatą krepšyje. Pamatę mus šie du vyriškiai puolė bėgti, mes - juos vytis. Vyriškiai įsmuko į kiemą, kur jų jau laukė automobilis „Žiguli“ su vairuotoju – ir jie paspruko. Apie tai mes papasakojome savo vadovui, bet jokio tyrimo vykdyta nebuvo.“
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių