Prie televizijos bokšto – prisiminimai ir nusivylimas

Ketvirtadienio vakarą televizijos bokšto papėdėje susirinkę žmonės prie laužo paminėjo prieš 21-us metus žuvusius Laisvės gynėjus. Tuomet sovietinė kariuomenė šturmavo beginklių žmonių saugomą televizijos bokštą. 14-ai bokšto gynėjų 1991 m. naktis į sausio 13-ąją tapo paskutine jų gyvenime.

Prie televizijos bokšto šiemet susirinko gerokai mažiau žmonių nei ankstesniais metais. Prisiminti tragiškų sausio 13-osios įvykių daugiausia atėjo aplinkinių namų gyventojai. Kai kurie prie laužo atsivedė savo mažus vaikus.

Vakare gėles prie paminklo Sausio 13-osios aukoms padėjo sostinės meras Artūras Zuokas, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ir kiti valdžios atstovai. Susirinkusieji pasigedo didesnio politikų dėmesio.

„Bent trumputę kalbą galėjo pasakyti. O tai tik atvažiavo, padėjo gėlių ir išvažiavo“, - skundėsi Juozu prisistatęs vyriškis.

Juozas, kaip ir jo draugai, pasakojo prie televizijos bokšto ateinantis kasmet. Dabar jau pensininkas vyriškis teigė gerai prisimenantis anų dienų įvykius.

„Buvo labai panašus oras, o štai atmosfera visai kitokia. Kažkokia vienybė buvo ir žmonės jautė, kad yra jėga. O kas dabar? Ateiname tie patys, kurie 1991 m. ateidavo, tik vis mažiau ir mažiau mūsų su kiekviena diena, o jaunimo nėra. Šiemet iš viso žmonių mažai. Niekad tiek mažai nebuvo“, - apgailestavo vyriškis.

Toje pačioje kompanijoje stoviniuojanti vilnietė Veronika pasakojo ankstesniais metais buvusi ir prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato, ir prie Seimo. „Jaunesni buvom, tai važiuodavom visur, o dabar ateinam čia – arčiau namų. Ateini, atgyja prisiminimai. Stovėjome toje pačioje vietoje, pravažiuojantys tankai dar purvais apdrabstė, o visai netoli po jų vikšrais mergina žuvo“, - prisiminė moteris.

Daugiau žmonių susirinko kitose atmintinose vietose. 18 val. atminimo laužas suliepsnojo prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato S.Konarskio gatvėje, o 19.30 val. prie Seimo.