Prie prokuratūros - karstai ir vainikai (papildyta)

Prie Kauno apygardos prokuratūros šįryt susirinko apie 10 moterų, kurios atsinešė mažą karstelį, žvakių, vainikų. Tėvai, pasipiktinę veiksmais prieš mamas, kurios dėl pasididinto atlyginimo sulaukė didesnių išmokų ir todėl atsidūrė teisėsaugos akiratyje, nusprendė apeliuoti į prokurorų jausmus.

Naikina šeimą?

„Vaikiškas karstelis primins tuos negimusius kūdikius, kurių neteko mamos, kai joms buvo pritaikyta ypač nuožmi tardymo taktika. Tai dar bus priminimas politikams, kad prokurorų akcija prieš šeimas su mažyčiais vaikais prasidėjo tada, kai pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo Statistikos departamentas fiksavo daugiau gimusių, nei mirusių Lietuvos piliečių. Dabar situacija „pasitaisė“ mirties naudai“, - skelbiama išplatintame pranešime.

Prie prokuratūros pastato susirinkusios moterys savo striukes papuošė užrašais "Šeimos genocidas".

Įstatymų spragos

Situacija iš gyvenimiškos virto kriminaline 2008 metų sausio 1 dieną įsigaliojus ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams. Pašalpos buvo skaičiuojamos už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

Vaikų besilaukiančios motinos suskubo pasinaudoti šia įstatymo pataisa, kad pagimdžiusios kūdikį ir nedirbdamos apsisaugotų nuo vargo. Nors įstatymą pakeitė Seimas, nusikaltėlėmis virto juo pasinaudojusios moterys. "Sodros" skyriai nagrinėja daugiau kaip tūkstantį atvejų, kai galbūt neteisėtai padidinus draudžiamąsias pajamas įgyta teisė į didesnes pašalpas.

Prieš pat Kalėdas Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą pataisa, jog už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą galima bausti ne tik laisvės atėmimu iki 8 metų, bet ir bauda. Būtent šis straipsnis gali būti pritaikytas tėvams, nustačius, kad jų atlyginimas buvo padidintas dirbtinai siekiant gauti didesnes išmokas.

Kartu didelės vertės turtu pripažintas tas, kurio vertė viršija 800 MGL (104 tūkst. Lt), o ne ligšiolinę 250 MGL (32,5 tūkst. Lt) dydžio sumą.

Prezidentės veto

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisas vetavo, nes taip esą neadekvačiai švelninama atsakomybė ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Ji pritarė Seimo nuostatai, jog įstatymus apėjusios jaunos mamos neturi išvengti atsakomybės, tik reikia numatyti ir švelnesnę bausmę.

Tačiau pataisas rengęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pažadėjo siekti, kad veto būtų atmestas.

Antradienį protesto akcijos surengtos Vilniuje, Klaipėdoje bei Šiauliuose.

Žala "Sodrai" - pusė mln. litų

Pernai Lietuvoje dėl galimo sukčiavimo įgyjant teisę gauti didesnes "Sodros" motinystės ir tėvystės pašalpas pradėti 654 ikiteisminiai tyrimai. Generalinės prokuratūros teigimu, tai sudaro mažiau nei penktadalį visų tiriamų sukčiavimo atvejų.

"Įsivaizduokime įmonę, kuri ne tik kad neturi pelno, dirba nuostolingai, bet ir visai neturi pajamų. Visiems jos darbuotojams mokamas 800-1200 litų atlygis, o būsimai mamai - 5-7 tūkstančiai litų", - pranešime cituojamas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Anot jo, nors įstatymai nedraudžia darbdaviams patinkantiems darbuotojams mokėti tokį atlyginimą, koks sulygstamas abiejų šalių sutarimu, tačiau, kita vertus, įstatymai įpareigoja tyrėjus būti įtarius.

Prokuratūros vadovas pabrėžė, kad pernai vaikus pagimdė per 24 tūkst. motinų, juos prižiūrėjo ir augino - dar antra tiek. Iš viso praėjusiais metais "Sodroje" registruoti 45 786 motinystės (tėvystės) išmokų gavėjai, o ikiteisminio tyrimo įstaigų dėmesio susilaukė tik 654 atvejai.

Praėjusiais metais teismams buvo perduotos 23 baudžiamosios bylos, kuriose pranešimai apie įtarimą apgaule įgijus teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą pateikti 46 asmenims.

Praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenimis, bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala "Sodros" biudžetui sudaro 546 tūkst. litų.

Žala, kurią "Sodros" biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, siektų beveik 1 mln. litų.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis:

Matau, kad valstybinė institucija „Sodra“ nepakankamai vykdė savo pareigas, kada jie turėjo tikrinti, ar pagrįstai vykdomos išmokos, ar ne. Dabar turime pasekmes, kada pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Tai jau kone kraštutinė situacija. Esame priversti narplioti tas peripetijas, klausytis žmonių priekaištų, kad trikdomas jų gyvenimas. Atrodo, reikėtų džiaugtis gimusiais vaikais ir juos auginti, o čia į visą procesą įsijungiame mes, prokurorai. Iš principo yra blogai.

Besilaukiančioms motinoms tai yra vienoks ar kitoks sudirginimas. Tokioje situacijoje moterims yra labai sudėtinga. Pirmiausiai į tai ir turėtų būti kreipiamas dėmesys, o visus kitus dalykus galima aiškintis ir vėliau.

Šiuo metu Kauno mieste atliekama 80 tokių tyrimų, o Kauno rajone - dar keturi. Iš jų tik dešimt bylų yra perduota teismui. Dalis ikiteisminių tyrimų jau yra nutraukta, nes nepasitvirtino faktai, jog buvo padarytas nusikaltimas.

Išsiaiškinę aplinkybes, mes įžvelgiame, kad reali situacija ne visada yra tokia, kokia ji pateikiama pirminėje informaciją, o šią mes gauname iš „Sodros“. Pirmiausiai būtent jie turi įsitikinti, kad tikrai padarė viską, o prireikus ir koreguoti išmokų vykdymo tvarką, jei tik kažkas ne taip, bet kol kas tai nedaroma. Valdininkai privalo kontroliuoti, kaip vykdomi įstatymai ir turi nesudaryti sąlygų nepagrįstai imti lėšas iš valstybės.

Geriau sustabdyti išmokas arba išmokėti dalinai bei paaiškinti tėvams, kodėl taip pasielgta. Jei šie su tokiu sprendimu nesutiktų, galėtų kreiptis į teismą ir išsireikalauti. Tuo tarpu dabar pirmiau išmokami pinigai, o tik po to susigriebiama ir prašoma juos grąžinti bei pavedama viską aiškintis teisėsaugos struktūroms.