Prie Klaipėdos piliavietės atgimė viduramžių miestas

Šių metų jūros šventė turi labai daug praeitis spalvų. Piliavietė šeštadienį tapo viduramžių miestu su prekyviete, linksmybėmis, karių stovyklomis bei kautynėmis.

Visą dieną nuo pat ryto viduramžių rekonstruktoriai rodė, ką moka ir noriai dalijosi savo žiniomis su smalsuoliais.

Į Klaipėdos šventę atvyko istorinės rekonstrukcijos klubai „Excalibur“ iš Latvijos, „Balstogės Tamplierių komandorija“ iš Lenkijos bei Lietuvos rekostruktoriai „LDK Varčiai“, „Livonijos ordinas“, „Hospitalierių ordinas“, riterių brolija „Šiaurinės šventyklos ordinas“, Klaipėdos karybos klubas, senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“, brolija „Viduramžių pasiuntiniai“.

Žiūrovams pajusti ankstyvųjų viduramžių dvasią padėjo ekspresyvios folkroko muzikos grupė „Žalvarinis“, viduramžiškos muzikos ansamblis „Whiteless Day“ iš Vokietijos, Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“.

Viduramžių mieste amatininkai buvo labiau sukalbami nei už piliavietės sienų ir noriai aiškino, kaip gamina savo gaminius bei leidosi į derybas dėl kainos.

Smalsuoliai galėjo pamatyti, kai mūsų protėviai pasigamindavo muilą, kaip žiedė puodus, rišo knygas, audė juostas bei gamino papuošalus.

Kariai leido liesti savo ginklus. Rekonstruktoriai iš Rygos mokė šaudyti iš lanko, aiškino ne tik, kuo skiriasi strėlės bei lankai, bet ir dėstė rūbų detalių svarbą, pasakojo apie ginkluotės ir šarvų ypatumus.

Visą dieną piliavietėje vyko riterių turnyras. Tarp kovų pasirodė viduramžių šokėjai, be to, kiekvienas norintis galėjo išmokti senoviškų stalo žaidimų.

Viešnagė viduramžių mieste baigėsi turnyro laimėtojo paskelbimu. Šiemet stipriausias iš riterių buvo Kenst iš Rygos.

Minia žiūrovų laukė kryžiuočių kovos su baltais. Žiūrovai plojimais bei padrąsinančiais šūksniais palaikė mūsų protėvius vaidinusius vyrus. Šį kartą istorija nebuvo iškraipyta – kad ir kaip gaila, bet laimėjo ordino kariauna.

Kovos jau buvo baigtos, kai abiejų kariaunų riteriai vėl pasileido vieni litų link. Publika tikėjosi, kad nors šį kartą baltai sutriuškins kryžiuočius, tačiau vidury aikštės susitikę kariai taikiai apsikabino.

Gyvosios istorijos pažinimas kur kas įdomesnis nei vadovėlių skaitymas daugeliui vaikų, o ir suaugusieji viduramžių mieste neslėpė smalsumo.