Prestižiniai sklypai Vilniuje - tušti ir apleisti

Prekyba žemės sklypais sostinėje vis dar merdi, o per krizę gerokai pigę prestižinėse sostinės vietose esantys sklypai stovi tušti ir apleisti.

Pigo perpus

Brangiausių sklypu Lietuvoje prieš trejus metus tituluotas Vilniaus Šv. Mikalojaus ir Pranciškonų gatvių sankirtoje esantys 4,5 aro žemės gabalas tebestovi apleistas. Sklypo savininkai keitėsi, tačiau pastatas jame taip ir neišdygo.

Kaina už milžinišku tempu brangusį sklypą sostinės senamiestyje buvo pasiekusi ir 7 mln. litų, daugiau kaip 1,5 mln. litų už arą. Parengus detalųjį planą jame buvo ketinama statyti nedidelį viešbutį. Tačiau per kelerius metus sklypo kaina krito perpus, o viešbutis jame taip ir neišdygo.

"Labai sunku konkrečiai pasakyti, kokia dabar ta kaina, tačiau vertinant bendrą vidurkį būtų galima teigti, kad ji sumažėjo perpus. Vilniuje esančių žemės sklypų kaina visur krito gana smarkiai", – sakė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Auksiniu pramintas žemės sklypas šiuo metu priklauso bendrovei "Mikalojaus namas". Registrų centro duomenimis, per metus jokių procesų šiame sklype daroma nebuvo. Tad didelį susidomėjimą anksčiau kėlęs žemės lopinėlis istorinėje vietoje pirkėjų greitai buvo pamirštas.

"Sunku pasakyti, kas savininkus stabdo užsiimti ten kokiais nors darbais. Greičiausiai tai lemia pinigų trūkumas ir tam tikri paveldosauginiai reikalavimai, kuriuos suderinti reikia nemažai laiko. Sunku kartais savininkams savo žeme disponuoti. Tokių sklypų mieste yra ir dar keli, kuriuose nieko nedaroma", – kalbėjo S.Vagonis.

Pirkti už skolintus pinigus

Statybų bendrovės "Hanner" vadovas Arvydas Avulis mano, kad tokie miesto centre stūksantys žemės sklypai dirvonuos tol, kol jų savininkai supras, kad laukdami geresnių laikų naudos neišpeš.

"Vaizdžiai tariant, tai tokiems žemvaldžiams jau reiktų nusileisti ant žemės. Tų sklypų vertė yra gerokai sumažėjusi, tad pardavus rimtam investuotojui juose kas nors gal ir išdygtų. Tačiau dabar situacija tokia, kad nei patys ką nors daro, nei kitiems duoda", – mano verslininkas.

Pasak jo, labai tikėtina, kad brangūs sklypai mieste dar ilgai bus palikti likimo valiai, mat rizikuoti bijo ir bankai, ir anksčiau sėkmingai žeme disponavę verslininkai.

"Manau, kad viena iš žemės nenaudojimo priežasčių yra ta, kad jie pirkti skolinantis pinigus iš bankų. Dabar bankai norėtų sklypus perimti, tačiau taip pat nieko nedarys, nes neapsimoka. Dėl šios priežasties net miesto centre yra nenaudojamų ir apleistų plotų", – tvirtino pašnekovas.

Rinka dar neatsigavo

Nekilnojamojo turto vertintojas S.Vagonis pastebi, kad iš mirties taško prekyba žemės sklypais šalies sostinėje kol kas neįstengia pakilti. Potencialūs pirkėjai sandorius atidėjo geresniems laikams, o pardavėjai tikisi pasipelnyti vėl pradėjus kilti ūkiui.

"Prekyba sklypais beveik nevyksta. Prieš kurį laiką dar buvo vienas kitas pirkimas, dabar jau visai ramu. Nepaisant to, kad kaina sumažėjo maždaug 50 proc., pirkti sklypų niekas neskuba, visi turi savų interesų. Kainą pardavėjas apsiskaičiuoja pagal tai, kiek gali kainuoti planuojami darbai tokiame sklype, kam jis skirtas, kokia vidutinė rinkos kaina, tad galutinė vertė nuo daug ko priklauso", – sakė S.Vagonis.

Panašios nuomonės laikosi ir A.Avulis. Jo teigimu, žemės pirkimas ir pradėtos statybos šiuo metu būtų vadinami itin drąsiu žingsniu.

"Kainos krito kokius tris kartus. Bet iš tiesų, tai labai sunku šitaip apskaičiuoti, kai sandorių tiesiog nėra. Nėra prekybos, nėra ir kainos. Jei pas mane ateitų žemės savininkas ir norėtų parduoti sklypą už realią dabartinę kainą, tai gal ir susimąstyčiau, susigundyčiau. Tačiau niekas neparduoda", – teigė verslininkas.

Buvęs sostinės vicemeras Vidmantas Martikonis tvirtino mielai atsikratysiantis Vilniuje turimo žemės sklypo, tačiau dabar jo kaina tokia, kad tektų atiduoti beveik už dyką.

"Prieš krizę mano turimo sklypo aras kainavo apie 35 tūkst. litų. Buvau kvailas, kad nepardaviau tada, nes dabar tikriausiai gaučiau kokius penkis kartus mažesnę sumą", – sakė V.Martikonis.

Anot jo, šiuo metu žemės rinkoje visi laukiama tikintis kokių nors kainų augimo ženklų.

Neturi pinigų

Ekspertų teigimu, prekybą sklypais itin smarkiai varžo savo paskolų išdavimo taisykles sugriežtinę bankai, o savų lėšų verslininkai šiuo metu prikaupę turi nepakankamai, kad galėtų jas investuoti į žemę mieste.

"Pastebime, kad potencialių pirkėjų ištekliai šiuo metu yra itin maži. Kadangi vis dar taupoma, niekas sklypų ir neperka. Anksčiau niekas nesukdamas galvos skolindavosi iš banko ir pirkdavo tai, ko jam reikia. Dabar bankai pinigų neduoda, o savų neužtenka", – aiškino S.Vagonis.

Anot jo, per krizę pasimokę bankai skeptiškai žiūri į paskolų išdavimą. Daugiau vilčių būtų galima dėti tik į užsienio verslininkus, tačiau šie dėl vienos ar kitos priežasties prisibijo investuoti Lietuvoje.

"Sklypų niekas neperka, tad jie ir stovi neliesti. Dauguma nekilnojamojo turto procesų vis dar neatsigavo", – sakė specialistas.

Paskirtis – žemės ūkiui

Energetinių objektų montavimu užsiimančios bendrovės "Alvora" direktorius Nikolajus Kolesnikovas su žemės ūkiu turi mažai bendra. Tačiau 5 ha ploto žemės sklypą sostinėje valdantis verslininkas juokauja, kad miesto valdžia jį verčia imtis daržininkystės.

"Jau nebesuskaičiuoju, kiek laiko turim nemažą sklypą, kuriame nieko doro daryti negalime. Tas sklypas yra žemės ūkio paskirties. Absurdiška, ar ne? Mieste žemės ūkiui skirtas žemės sklypas", – apie situaciją, kurioje atsidūrė, pasakojo N.Kolesnikovas.

Verslininko likimo draugas V.Martikonis jau susitaikė su tuo, kad kol kas savo 3 ha žemės sklype mieste gali tik daržoves sodinti.

"Kas gi mieste, kai aplink vien įmonės, daugiabučiai namai, pradės verstis žemės ūkiu? Aš turiu nemažą sklypą, bet kas man dabar iš jo, kai nieko negaliu daryti. Žinau ir daugiau tokių verslininkų, kurie vargsta turėdami žemės mieste", – sakė V.Martikonis.

Savivaldybėje neskubama

"Jei nebūčiau buvęs miesto politikas, gal ir būtų pavykę man tą žemę sutvarkyti, kaip nors paskirtį pakeisti. Dabar man tik trukdė tai, kad pats buvau politikoje", – tvirtino V.Martikonis.

Jo teigimu, nemažai žemvaldžių pabandę pasikeisti mieste turimos žemės paskirtį netrukus nuleido rankas. Per biurokratų kabinetus vedantis kelias daugeliui pasirodė per daug sudėtingas.

"Jei dabar pradėčiau tvarkyti dokumentus žemės paskirčiai pakeisti, man tai užtruktų kokius dvejus ar net trejus metus. Tiek pat laiko nuo dabar praeis, kai bus tvirtinamas naujas miesto detalusis planas. Visi tikimės, kad tada kas nors ir pasikeis dėl tų sklypų", – kalbėjo buvęs miesto politikas.

Malonės iš savivaldybės tarnautojų tikisi ir N.Kolesnikovas. Verslininkas tvirtina, kad žino dar ne vieną žemvaldį, kuris vargsta mieste įsigijęs arti skirtus sklypus.

"Tokių kaip aš pilnas Vilnius. Kiek man yra žinoma, tai vien aplink tą vietą, kur aš norėjau statyti įmonės bazę, yra dar 7–8 žemių savininkai, gal koks 40 ha plotas nenaudojamas dėl tos pačios priežasties", – tvirtino verslininkas.

Anot jo, vienintelis likęs kelias – laukti, kol savivaldybėje 2015 m. bus tvirtinamas detalusis miesto planas.

"Palauksime, vis tiek nieko nedarome tame sklype. Bazės projektas jau buvo paruoštas, bet nepavykus jos pastaty


Šiame straipsnyje: sklypaiprestižiniai sklypai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių