Pramogos Birštone: slidinėjimas ir kokybiškos sveikatinimo procedūros

Šaltus žiemos savaitgalius Birštonas krovėsi pelną - kauniečių mėgstamame kurorte šimtai žmonių naudojosi proga slidėmis nušliuožti nuo kalno. Slidinėjimo trasą planuojama dar plėtoti.

Proga mokyti vaikus

"Kainos labai geros. Ir instruktorių nusisamdyti nebrangu, valanda kainuoja tik 30 litų. Girdėjau, kad Austrijoje tai kainuotų apie 100 eurų", - praėjusį savaitgalį įspūdžiais dalijosi kaunietė Laima, kuri su šeima šį sezoną ne kartą važiavo prasimankštinti su kalnų slidėmis į Birštoną. Pasak moters, kelioms valandoms užtenka ir neilgos trasos. Ypač smagu čia pramogauti vaikams ir šimtų litų išleisti nereikia.

Birštone visada galima rasti vietą automobiliui, nuomos punkte slidžių nepristigs. Antai Lenkijoje gali likti ir nepaslidinėjęs. Be to, šalia yra sanatorijų gydyklos. Kol vyrai ir vaikai sportuoja ant kalno, moterys gali lepintis grožio ir sveikatos procedūromis.

Kaunietis Saulius su šeima slidinėti Birštoną renkasi retai. "Mes įpratę prie didesnių kalnų. Atvažiavome užbaigti sezoną", - paaiškino vyras ir guodėsi, kad ši trasa jam per trumpa.

"Prieš mėnesį buvome Suvalkuose, ten kur kas geriau: keturi keltuvai, daugiau trasų. Tačiau į Lenkiją savaitgalį reikia važiuoti vakare arba darbo dieną - žmonių antplūdis milžiniškas. Kainos panašios, darbo dieną Lenkijoje slidinėti net pigiau", - lygino kaunietis.

Kad kaip reikiant paslidinėtų, pasak Sauliaus, į Birštoną važiuoti nelabai verta, bet čia puikios sąlygos išmokyti vaikus leistis nuo kalno.

Kurorto svečiai pasigenda kavinių šalia slidinėjimo kalno, kuriose būtų siūloma ne vien šašlykai ir kibinai. Todėl nemažai slidininkų atsiveža termosus karštų gėrimų, užkandžių.

Pavyko užsidirbti

Slidinėjimo inventoriaus nuomos punkto savininkas Česlovas Kšenavičius pastarąjį sezoną netrynė rankų. Praėjusį ilgąjį savaitgalį kasdien sulaukdavo vos iki šimto nuomininkų, o ankstesniais metais per dieną tekdavo aptarnauti iki 400 žmonių.

Verslininkas prisiminė, kad 2006 m. švenčių dienomis buvo tikras slidininkų antplūdis.
Nemažai kalnų slidinėjimo mėgėjų atsiveža nuosavą slidinėjimo įrangą. Arčiausiai Kauno esantį statų kalną su keltuvu svečiai renkasi ne dienai ar pusdieniui, o vienai ar dviem valandoms. Tai tarsi treniruotė pradedantiesiems, vaikams.

Birštoniečiai pripažįsta, kad patyrę kalnų slidininkai mieliau renkasi kaimyninių šalių trasas arba tokiu laiku važiuoja slidinėti į kalnus.

Č.Kšenavičiaus teigimu, inventoriaus nuomos kaina Birštone yra mažesnė nei Lenkijoje, bet keltuvo paslaugos brangesnės.

Slidinėjimo trasos savininkai uždirbtu pelnu nesiskundė. "Šį sezoną slidinėti sąlygos buvo labai palankios, uždirbta rekordinė pinigų suma", - pasakojo slidinėjimo trasą prižiūrinčios savivaldybės įmonės - Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys.

Skaičiuojama, kad keltuvas nuo praėjusių metų gruodžio 30 d. uždirbo apie 140 tūkst. litų. Pagal šį rodiklį spėjama, kad nuo kalno šliuožė apie 7-10 tūkst. žmonių.

"Savaitgaliais susidarydavo net eilės, nors ir nelabai ilgos", - džiaugėsi Birštono savivaldybės Tvarkymo tarnybos vadovas. Pasak jo, ši pramoga bus paklausi ir sunkmečiu.

"Jei žmogus užsikrėtė kalnų slidinėjimu, į pinigus nelabai ir žiūri. Kas į Suvalkus, kas pas mus važiuoja", - kauniečių pomėgius komentavo pašnekovas.

Vasarą leisis rogutėmis

Šiuo metu Birštonas rengia slidinėjimo trasos išplėtimo projektą. Jei viskas klosis sklandžiai ir pavyks gauti finansavimą, kitų metų žiemai turėtų būti įrengtas antras keltuvas, taip pat papildoma trasa slidininkams ir snieglentininkams. 2011 m. vasarą, viliamasi, 40 m aukščio kalną jau būtų galima panaudoti vasaros rogučių ir kalnų dviračių sportui.

Preliminariai skaičiuojama, kad tai kainuotų apie 2,5 mln. litų, būtų finansuojama iš įvairių šaltinių.

Kol kas Birštone yra dvi slidinėjimo trasos. "Nesame nei lenkų, nei latvių konkurentai. Mes orientuojamės į vietinius gyventojus, į vaikus, pradedančiuosius ir jau įgudusius slidininkus", - pridūrė A.Kederys.

Nors šiemet buvo gausiai prisnigę, be dirbtinio sniego neišsiverčiama. Kad jo būtų galima prigaminti, reikia bent 6 laipsnių šalčio. "Dabar pagamintas sniegas turbūt laikysis dar kokį mėnesį, bet slidinėjančiųjų turbūt greitai nebebus. Šį savaitgalį trasa tikrai veiks", - tikino trasą prižiūrinčios įstaigos vadovas.

Slidinėjimo trasa - tai tik vienas kurorto traukos objektų. Siekiama, kad atvykusieji paslidinėti taip pat pasinaudotų sanatorijų, viešbučių ir kitų įstaigų paslaugomis.

Gydyklos savaitgalį užgultos

Tiek per ilguosius savaitgalius, tiek  šeštadieniais ir sekmadieniais, apsigyventi ir palepinti kūną kurorto sanatorijose iš anksto neužsisakius - bemaž nėra galimybių: visos vietos užimtos.

Žmonėms siūlomos įvairios savaitgalio programos. Pavyzdžiui, trijų dienų programa su 16 procedūrų ir maitinimu vienam žmogui kainuoja nuo 200 iki 500 litų.

Savaitgalį atvykus į kurortą ir sumanius tuoj pat pasinerti į mineralinę vonią ar pasilepinti masažu greičiausiai nepavys, jei procedūra nebuvo iš anksto užsakyta. Tačiau beveik visada galima patekti į baseiną ir pirtis.

Bene populiariausios procedūros - įvairūs masažai, procedūros su gydomuoju purvu. Atėjus krizei paslaugų kainos šiek tiek mažėjo, tačiau pasiūlymais pasigydyti sanatorijoje išsimokėtinai dar nepasinaudojo niekas.

"Daug kas sako, kad pas mus kai kurios procedūros atliekamos geriau nei Druskininkuose. Nemažai lovų užima nuolatiniai klientai iš užsienio, ypač daug atvyksta gydytis rusakalbių iš Vokietijos", - pasakojo "Versmės" sanatorijos registratorė Marytė Janauskienė.

Klientų stygiumi nesiskundžia ir "Tulpės" sanatorija. "Sunkmetį trupučiuką jaučiame darbo dienomis, savaitgaliais - tikrai ne", - tikino gydyklų administratorė-registratorė Vida Liaudinskienė.