Pirmasis “Velomaratonas”: dalyviams – džiaugsmas, kitiems – sunkumai

Sekmadienį Vilniuje įvyko pirmasis „Velomaratonas“, kuriame dalyvavo apie 2700 dviratininkų. Šventės vietoje vyravo džiugios nuotaikos, tačiau nežinoję apie ją skundėsi dėl sukeltų nepatogumų.

Lietuvai iki dviračių šalies vardo dar švelniai tariant toli. Dviratininkai skundžiasi dėl prastų takelių, turistai – dėl per mažai dviračių nuomos punktų, negailima aštrių žodžių ir dėl vairavimo kultūros. Tačiau šį sekmadienį Vilnius atrodė neatpažįstamai. Nuo pat ryto iš visų miesto pusių link Gedimino prospekto pradėjo rinktis šimtai dviratininkų. Dalis iškart atmynė nuo pat namų, kiti atsivežė dviračius automobiliais ir tuomet pasiruošė maratono startui.

Vidurdienį pirmieji trumpąją maratono trasą išbandė vaikai. Jų trasa Goštauto gatve siekė 2,4 kilometro. Audringai palaikomi juos atlydėjusių tėvų ir draugų vaikai džiaugėsi sėkmingai kirtę finišo liniją.

Kiek vėliau popiet, 13.val, buvo paskelbtas dviratininkų mėgėjų startas. Organizatoriai pabrėždami šios dalies maratono dalyvių prašė nelenktyniauti ir laikytis tvarkos, o norintiems varžytis dėl rezultatų geriau palaukti 15 val prasidėsiančios sportininkų rungties.

Dviratininkai į šį prašymą atsižvelgė. Nors kai kurie retkarčiais linksmindamiesi aplenkdavo vieni kitus, bet mindami pedalus rado laiko ir tarpusavyje persimesti vienu kitu žodžiu, pamojuoti juos stebintiems praeiviams. „Nesistengiau varžytis, ir nenorėčiau, ir nemanau, kad galėčiau. Dalyvavau, nes, nors turiu dviratį, dažnai bijau juo važiuoti į Vilniaus gatves. Tikrai norėčiau, kad būtų skiriama daugiau dėmesio dviratininkų problemoms spręsti“, - įveikusi dviratininkų mėgėjų trasą sakė vilnietė Rūta.

Tarp maratono dalyvių buvo atvažiavusių ne tik su įprastais dviračiais, bet ir vienračiais ar kitokiomis įmantriomis nemotorinėmis transporto priemonėmis.

Nors pirmajame Vilniaus „Velomaratone“ vyravo draugiškos nuotaikos ir geros emocijos, už jo trasos ribų nepavyko išvengti nepasitenkinimo. „Tai ką, gal dabar visą miestą dėl kažkokios šventės uždarys“, - piktinosi senukas, laukęs troleibuso Žaliojo tilto stotelėje ir sužinojęs, kad jo maršrutas dėl maratono pakeistas.

Troleibusų ir autobusų vairuotojai ant priekinio lango buvo išsikabinę lenteles su pakeistais maršrutais, tačiau daugelis įpratusių žiūrėti tik į transporto priemonės numerį į tai neatkreipė dėmesio, todėl vairuotojams pasukus neįprastu keliu, kildavo sumaištis.

„Klausiau draugų, kaip man reikės nuvažiuoti iki stoties, sakė, su antru troleibusu. Aš ne vietinė, tai net nepastebėjau, kad jis važiuoja ne ten, kur reikia. Tikiuosi, dar spėsiu į savo autobusą“, - vylėsi į sostinę pasisvečiuoti atvažiavusi mergina.

"Paklausiau vairuotojo, kaip nuvažiuoti iki Antakalnio. Sakė, pėsčiomis eiti. Gal pats tegu tokio amžiaus sulaukia ir pabando", - piktinosi troleibuse kelios pensinio amžiaus moterys.

Sekmadienį Vilniuje įvyko pirmasis „Velomaratonas“, kuriame dalyvavo apie 2700 dviratininkų. Šventės vietoje vyravo džiugios nuotaikos, tačiau nežinoję apie ją skundėsi dėl sukeltų nepatogumų.

Lietuvai iki dviračių šalies vardo dar švelniai tariant toli. Dviratininkai skundžiasi dėl prastų takelių, turistai – dėl per mažai dviračių nuomos punktų, negailima aštrių žodžių ir dėl vairavimo kultūros. Tačiau šį sekmadienį Vilnius atrodė neatpažįstamai. Nuo pat ryto iš visų miesto pusių link Gedimino prospekto pradėjo rinktis šimtai dviratininkų. Dalis iškart atmynė nuo pat namų, kiti atsivežė dviračius automobiliais ir tuomet pasiruošė maratono startui.

Vidurdienį pirmieji trumpąją maratono trasą išbandė vaikai. Jų trasa Goštauto gatve siekė 2,4 kilometro. Audringai palaikomi juos atlydėjusių tėvų ir draugų vaikai džiaugėsi sėkmingai kirtę finišo liniją.

Kiek vėliau popiet, 13.val, buvo paskelbtas dviratininkų mėgėjų startas. Organizatoriai pabrėždami šios dalies maratono dalyvių prašė nelenktyniauti ir laikytis tvarkos, o norintiems varžytis dėl rezultatų geriau palaukti 15 val prasidėsiančios sportininkų rungties.

Dviratininkai į šį prašymą atsižvelgė. Nors kai kurie retkarčiais linksmindamiesi aplenkdavo vieni kitus, bet mindami pedalus rado laiko ir tarpusavyje persimesti vienu kitu žodžiu, pamojuoti juos stebintiems praeiviams. „Nesistengiau varžytis, ir nenorėčiau, ir nemanau, kad galėčiau. Dalyvavau, nes, nors turiu dviratį, dažnai bijau juo važiuoti į Vilniaus gatves. Tikrai norėčiau, kad būtų skiriama daugiau dėmesio dviratininkų problemoms spręsti“, - įveikusi dviratininkų mėgėjų trasą sakė vilnietė Rūta.

Tarp maratono dalyvių buvo atvažiavusių ne tik su įprastais dviračiais, bet ir vienračiais ar kitokiomis įmantriomis nemotorinėmis transporto priemonėmis.

Nors pirmajame Vilniaus „Velomaratone“ vyravo draugiškos nuotaikos ir geros emocijos, už jo trasos ribų nepavyko išvengti nepasitenkinimo. „Tai ką, gal dabar visą miestą dėl kažkokios šventės uždarys“, - piktinosi senukas, laukęs troleibuso Žaliojo tilto stotelėje ir sužinojęs, kad jo maršrutas dėl maratono pakeistas.

Troleibusų ir autobusų vairuotojai ant priekinio lango buvo išsikabinę lenteles su pakeistais maršrutais, tačiau daugelis įpratusių žiūrėti tik į transporto priemonės numerį į tai neatkreipė dėmesio, todėl vairuotojams pasukus neįprastu keliu, kildavo sumaištis.

„Klausiau draugų, kaip man reikės nuvažiuoti iki stoties, sakė, su antru troleibusu. Aš ne vietinė, tai net nepastebėjau, kad jis važiuoja ne ten, kur reikia. Tikiuosi, dar spėsiu į savo autobusą“, - vylėsi į sostinę pasisvečiuoti atvažiavusi mergina.

"Paklausiau vairuotojo, kaip nuvažiuoti iki Antakalnio. Sakė, pėsčiomis eiti. Gal pats tegu tokio amžiaus sulaukia ir pabando", - piktinosi troleibuse kelios pensinio amžiaus moterys.


Šiame straipsnyje: Velomaratonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių