Pilaitę apšvietė menininkų instaliacijos

Šeštadienio vakarą Vilniuje, Pilaitės prieigose sužibo šviesos instaliacijos, kurias paruošė Lietuvos ir Šveicarijos menininkai.

Miške pasiklydę žiburiai

Tai, kad Pilaitėje neeilinis vakaras, buvo matyti iš tolo. Dar važiuojant Pilaitės prospektu dėmesį prikaustydavo ekonominės krizės namu vaiduokliu paverstas daugiabutis. Betoniniai pastato  griaučiai vienam vakarui tapo ryškiausiai tamsoje šviečiančiu miesto objektu. Galingi prožektoriai tarsi ugnies liežuviai laižė statinio perdangas ir smalsuolius viliojo prieiti artyn.
Margaspalvis pastatas tapo pagrindiniu šviesos instaliacijų festivalio „BEEpositive“ akcentu.

Tačiau tai buvo toli gražu ne vienintelis miške „pasiklydęs“ eksponatas. Festivalio lankytojus džiugino spalvotas šešėlių teatras, dūmuose skęstanti instaliacija „Ežiukas rūke“ ir ant žolės išsimėtę šviesos kamuoliai. Klajojant po pušyną, kuriame ir įsikūręs eksperimentinis „Beepart“ meno centras, buvo galima aptikti „Žaltvykstę“, „Vėjo malūną“, „Mūzos kampelį“, „Žvaigždžių medį“ ir „Kristalinį kubą“.

Iš viso Pilaitės ir kitų Vilniaus rajonų gyventojai galėjo grožėtis 18-a šviesos instaliacijų ir skulptūrų.

Festivaliui eksponatus kūrė žymūs Šveicarijos menininkai Mona Schwitter ir Martin Fischeris bei lietuviai Linas Kutavičius ir Renata Valčik.

Arčiau žmogaus

„Kūrybinės dirbtuvės čia veikė visą savaitę. Šiandien viskas buvo instaliuota, o renginiui pasibaigus, dar šiąnakt, viską vėl išmontuosime. Šiame projekte svarbiausias – akimirkos momentas“, – pasakojo projekto iniciatorius, meno centro Pilaitėje įkūrėjas ir idėjinis vadas menininkas Andrius Ciplijauskas.

Būtent jis pirmasis užsimojo suburti Pilaitės bendruomenę ir kultūrinius renginius priartinti prie žmogaus. 

„Aš – už kultūros decentralizaciją. Ne todėl, kad būčiau prieš miesto centrą, bet todėl, kad, mano nuomone, kultūra turi skverbtis ir į periferiją. Kiekvienas miesto rajonas turėtų turėti savo kultūros centrą, pasiekiamą pėsčiomis. Pažiūrėkite, kiek čia jaunų šeimų su mažais vaikais: kažin, ar jie čia būtų, jei renginys vyktų miesto centre. Tada reikėtų kažkur toli važiuoti arba galvoti, kam palikti vaikus. Dabar šios problemos nėra. Jei norime turėti išsilavinusią, kūrybingą visuomenę, visų pirma kultūra turi pasiekti didžiumą žmonių, o jie būtent tokiuose rajonuose ir gyvena“, – įsitikinęs dizaineris ir scenografas.

Patys pilaitiškiai, šeštadienio vakarą naršę po savo gyvenamojo rajono miškelį, sekdami paskui šviesos žiburius, negailėjo liaupsių projekto sumanytojui.

„Labai šauni iniciatyva. Be to, darbas atliktas kokybiškai. Tiesą sakant, ėjome nieko nesitikėdami. Galvojau, kad vaizdas bus gana provincialus, tačiau jis niekuo nenusileidžia, tarkime, „Tebūnie nakties“ renginiams“, – malonų nustebimą išreiškė rajono gyventoja Vaida Penkauskienė.

Pastangos – ne veltui

„Visai nieko. Apie renginį perskaičiau internete ir susigundžiau. Patiko šviesos efektai, dūmai, švytintys žmonės. Aišku, tai nėra grandiozinis renginys, bet gana vykęs. Ir jaunimas, ir mažamečiai gali pasilinksminti, matosi ir suaugusiųjų – publika įvairi“, – sakė iš Jeruzalės rajono specialiai dėl šviesų festivalio atvažiavęs Justinas. 
Stebėdamas susirinkusią minią A.Ciplijauskas pasidžiaugė, kad stengėsi ne veltui. „Tai – pats geriausias pastangų įvertinimas. Tikiu, kad bendraminčių gretos plėsis ir drauge dar daug ką nuveiksime“, – viltimis dalijosi Pilaitėje gyvenantis menininkas.

Kūrybinių dirbtuvių „miegamuosiuose“ rajonuose idėja jis užsikrėtė gyvendamas Šveicarijoje. Jos įgyvendinimas truko dvejus metus. Leidimas iš nebenaudojamų jūrinių konteinerių suręstam statiniui išduotas iki  2013 m.

Rugsėjį duris atvėrusiose „Beepart“ dirbtuvėse rengiamos parodos, vyksta meniniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, ketinama pradėti rodyti filmus, organizuoti seminarus, treniruotes. Veikla daugiausia orientuota į vietos bendruomenę.
„Kuriame neformalią, laisvą aplinką, todėl čia laukiamas kiekvienas. Pavaišinsime karšta arbata ar kava“, – užsukti ragino A.Ciplijauskas.