Pieniškoji gyvatė Dryžius sugrįžo į namus

Maždaug metro ilgio, juodais-raudonais dryžiais išmarginta pieniškoji gyvatė ketvirtadienį iš Zoologijos sodo iškeliavo namo.

„Dryžius – jos vardas“, - gražuolę pristatė jos šeimininkė. Per nugarą perbėga šiurpas, tačiau arčiau kaip per metrą prie gyvatės neinu.

Kaunietė Lina, rodos, neturi daugeliui būdingos roplių baimės – laiminga gyvatės šeimininkė džiaugėsi pagaliau atgavusi augintinį ir leido šiam smagiai raitytis aplink ranką.

„Man patinka egzotiniai gyvūnai. Iš pradžių norėjau chameleoną auginti, dairiausi internete, akys užkliuvo už šios gyvatės. Nusprendėm su vaikais, kad norim jos“, - roplio įsigijimo istoriją pasakojo moteris.

17-metis jos sūnus ir 13-metė dukra nė kiek neprieštaravo mamos pasiūlymui į namus įsileisti gyvatę.

„Vaikai su Dryžium bendrauja kaip kiti vaikai su šuniuku ar kačiuku. Mergaitė prieš veidrodį su ja pažaidžia – kaip karolius ar apyrankę apsivynioja“, - pasakojo kaunietė.

Pasirodo, kauniečių šeima visiškai nebijo nemalonių ir neįprastų gyvūnų: „Nuvažiavusi į kaimą dukra kiekvieną plaukuotą kirmėlę iščiupinėja“, - juokdamasi pridūrė moteris.

Prieš kelias savaites, pirmadienio rytą vaistinės Studentų gatvėje darbuotojas ant kojų sukėlusi gyvatė buvo perduota Zoologijos sodo specialistams. Šie gyvūną priglaudė, apžiūrėjo, rūpinosi juo. Per tą laiką pabėgusios gyvatės savininkais prisistatė net šeši kauniečiai. Zoologijos sodas sudarė komisiją, sukvietė visus tariamus gyvatės šeimininkus ir surengė atpažinimo procedūrą.

Ketvirtadienio rytą į Zoologijos sodo terariumą atskubėjusi Lina neslėpė nerimo: „Kad tik mūsų gyvatėlę atiduotų.“ Jos pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga įtikino herpetologus, kad gyvatė pabėgo būtent iš šios kauniečių šeimos.

„Dviejų vienodų gyvačių nebūna. Kiekviena turi skiriamuosius bruožus, skiriasi jų raštai“, - tvirtino Zoologijos sodo herpetologė Alma Pikūnienė.

Rasa spėja, kad gyvatė iš jų buto iššliaužė per atdarą langą. „Sekmadienio vakarą buvom išleidę ją kambaryje pašliaužioti. Pirmadienio rytą jau skambina brolis ir klausia: „Ar tik ne tavo gyvatė į vaistinę nušliaužė?“ – pasakojo Lina.

Kurį laiką gyvatės šeimininkai buvo įsitikinę, kad jų augintinis ramiai sau tūno už baldų. Tačiau paaiškėjo, kad ji nusliuogė į už 100 metrų nuo buto esančią vaistinę.

„Šaukiama vardu gyvatė tikrai neatsiliepia, - atgavusi savo mylimą augintinį juokėsi moteris. – Ji baikšti, bijo staigių judesių. Kartais ji būna ne nuotaikoje, todėl geriau prie jos neiti – ji susiriečia, lyg norėdama pulti. Kartais būna labai geros nuotaikos, nori bendrauti – kelia galvą, lyg parodydama, kad išleisčiau ją iš terariumo.“

Lina tikino, kad nuo šiol akyliau saugos gyvatę ir, kol ši šliaužioja po kambarį, laikys langus uždarus.