Pelningas vienuolių verslas po Dievo sparnu

Ilgus metus dėl milžiniškų patalpų prestižinėje Mindaugo gatvėje kovoję ir pagaliau jas gavę jėzuitai mina verslininkų slenksčius ir ieško pinigingo pirkėjo. Jis neturto įžadus duodančių vienuolių kišenes galėtų papildyti milijonais litų. Kol pirkėjas atsiras, patalpos dūla nenaudojamos.

Atgavo, kas nepriklausė

Ilgai dėl Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausiusių patalpų Mindaugo g. 14 kovoję jėzuitai ne tik atgavo tai, kas jiems priklausė iki 1940 m. ir buvo tarybų valdžios nacionalizuota. Religinė brolija sugebėjo atgauti ir jau sovietmečiu iškilusius statinius.

Registrų centro duomenimis, koją į Mindaugo g. 14 Dievo tarnai pirmą kartą įkėlė 2006 kovo 22 d., kai Vilniaus savivaldybės sprendimu Lietuvos jėzuitų provincijos žinion buvo perduotas vienas iš šiuo adresu registruotų statinių. Po trejų metų, 2009-ųjų rugpjūtį, po to, kai įsikišo Vyriausybė, jėzuitams atiteko ir likę keturi statiniai. Nors policijos pareigūnai dėl to ir protestavo.

Pirmiausia jėzuitams buvo perduotas iki Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotas pastatas. Vėliau per teismus jėzuitai pasiekė, kad jiems būtų grąžintas tarpukariu valdytas 72 kv. m pastatas, kuris sovietmečiu išsiplėtė iki 195 kv. m, bei sovietmečiu pastatytas dviaukštis pastatas.

Pastarojo statinio buvo prašoma mainais į Kelmės rajone jėzuitų pastatytus senelių globos namus.

Ordino nariai savo pretenzijas grindė tuo, kad iki 1940-ųjų toje vietoje stovėjo jiems priklausantys garažai. Nepaisant nuostatos, kad pagal įstatymą pastatai religinei bendrijai negrąžinami natūra, jei buvo perstatyti taip, kad jų plotas padidėjo daugiau nei trečdaliu arba jei pakeista daugiau kaip pusė pagrindinių konstrukcijų. O būtent taip ir buvo atsitikę su ginčytinais statiniais.

Keisti sandoriai

Tačiau atgavę milijonais litų vertinamas patalpas sostinės senamiestyje jėzuitai nepuolė čia kurti senelių namų ar naujo vienuolyno. Jau po pusmečio, kai visos patalpos atsidūrė Jėzuitų provincijos Lietuvoje atstovų rankose, 2010 m. vasario 12 d. jos už 10 mln. litų buvo parduotos įmonei „Abeilera“.

Ši įmonė nuo 2008 m. neteikė jokių finansinių ataskaitų ir viešai nedeklaravo savo veiklos rezultatų.

Po mėnesio nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jėzuitai staiga apsigalvojo ir 2010 m. kovo 15 d. sutartį su įmone anuliavo. Pagal naują sutartį „Abeilera“ įsipareigojo jėzuitams grąžinti visus įsigytus pastatus, o jėzuitai sutiko apmokėti įmonei keliolikos tūkstančių litų patirtas išlaidas.

Vaikšto pas verslininkus

Nesėkmingas sandoris su „Abeilera“ – ne vienintelis jėzuitų bandymas pralobti iš prekybos nekilnojamuoju turtu. Statybų bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis prisipažino, kad jo valdoma bendrovė taip pat sulaukė jėzuitų siūlymo įsigyti vertingas patalpas.

„Daug apie tas patalpas nežinau. Tik tiek, kad prieš pusmetį jos tikrai buvo pardavinėjamos, ir mes gavome siūlymą pirkti. Atėjo žmogelis, pasiūlė už tam tikrą kainą įsigyti. Mes pasianalizavom, paskaičiavom ir neparodėm intereso. Tai daugiau jo ir nebuvo“, – pasakojo „Eikos“ vadovas.

Dienraščio žiniomis, siūlymas įsigyti patalpas buvo pateiktas ir senovinių automobilių kolekcininkui Alfredui Eitučiui. Pats verslininkas šiuo klausimu atsisakė pateikti komentarą.

Jėzuitai laikinai išvykę

Nedaugžodžiavo ir jėzuitai. Bemaž dvi savaites Lietuvos jėzuitų provincijos telefonu atsiliepianti moteris tikino, kad „šiuo metu visi yra išvykę“ ir, užsirašiusi redakcijos telefoną, žadėjo paskambinti, „kai tik kas nors sugrįš“.

„Nieko nėra. Nėra tų žmonių, kurie ką nors žino. Aš žinau, kad tai jėzuitų patalpos, bet daugiau nieko. Gal bus vėliau kas nors“, – aiškino moteris.

Vienuoliai atgaus dar daugiau

2011 m. birželio 30 d. Seimas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos jėzuitų provincijos susitarimui dėl šiuo metu Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos valdomų patalpų dalies Didžiosios g. 36 grąžinimo Lietuvos jėzuitų provincijai.

Lietuvos jėzuitų provincija prašymą dėl patalpų grąžinimo pateikė Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai dar 1990 m. liepos 27 d. Vėliau pakartotinius prašymus atitinkamoms institucijoms jėzuitai pateikė 1992, 1995, 1996, 2005 ir 2010 m.

Lietuvos jėzuitų provincija įsipareigojo leisti konservtorijai naudotis šiomis patalpomis, kol muzikams bus įrengtos naujos patalpos Gerosios Vilties gatvėje, bet ne ilgiau kaip septynerius metus.

Bažnyčios turtai

Žurnalo „Veidas“ užsakymu Registrų centro šiemet sudarytame 200 brangiausio nekilnojamojo turto Lietuvoje savininkų sąraše Lietuvos jėzuitų provincija užima 84 vietą. Jėzuitų valdomas turtas vertinamas 52,8 mln. litų. Jiems priklauso 27 ha žemės, įkainotos 3,7 mln. litų, 58 statiniai, verti 46,7 mln. litų, ir gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, vertos 2,4 mln. litų.

Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, ji sąraše užima 35 vietą. Jos žinioje – beveik 111 mln. litų vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios, įkainojami 77 mln. litų, bei 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. litų.

Vilniaus arkivyskupija turi daugiau nekilnojamojo turto negu statybos ir nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ (99,2 mln. litų) ar „Teo LT“ (69,5 mln. litų). Be to, visas religinių bendruomenių turtas atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčių.


Šiame straipsnyje: patalpospolicijos komisariatas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ku- baba

Ku- baba portretas
Kai norima pasakyti,jog žmogus sukčius ir nenaudėlis jį vadina jėzuitu. Matyt,yra dėl ko?

aleksas

aleksas portretas
ir kaz cia tokio blogo? odinas atgavo savo turta, dabar gali pats spresti, ka suo juo daryti. ar Jus, gr.zurnaliste, taip nepasielgtumete?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių