Paveldo saugomos Šančių kareivinės toliau sėkmingai griūva

Kol randama lėšų nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti, jos toliau griūva. Vienas pavyzdžių - pastatas A.Juozapavičiaus prospekte Kaune.

A.Juozapavičiaus  prospekto 31B numeriu pažymėtą namą ilgai ardė plytų vagys - caro laikų raudonos spalvos plytos gerai vertinamas juodojoje rinkoje.

XIX a.viduryje statytas pastatas yra urbanistinės nekilnojamosios vertybės - Šančių karinio miestelio sudedamoji dalis. Kol Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio specialistai dėl pastato nepriežiūros susirašinėjo su jo savininkais - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, plytų vagys beveik visiškai nuardė tris pastato sienas. Tvirtai tebestovi vienintelė, fasadinė pastato siena, atsigręžusi į A.Juozapavičiaus prospektą.

KPD Kauno teritorinis padalinys pastato savininkus dėl pastato nepriežiūros padavė į teismą.

„Kol vyksta sprendimai, kaip atiduoti šį pastatą atgal Turto fondui, jis baigiamas išardyti. Biurokratija tokia, kad metus galbūt truks procesas, kol pastatas įgis geriau galintį pasirūpinti savininką, - taip prieš pusmetį situaciją apibūdino KPD Kauno teritorinio padalinio inspektorius Liutauras Tarbūnas. - Gali skirt baudą įstaigos, kuriai priklauso pastatas, vadovui. Bet tai pastato nuo ardymo neišgelbės.“

Teismo sprendimu namas buvo perduotas Valstybės Turto fondui.

„Yra šimtai teisingų būtų, kaip neprižiūrimą paveldo objektą perduoti kitiems, kurie objektu galės pasirūpinti geriau - padovanot, atiduot, išnuomot ar parduot. Kraštutiniu atveju, yra įmanomas objekto paėmimas visuomenės poreikiams. Tačiau kai prasideda teisminis procesas, dėl apeliacijų, dėl laiko, kurį užima medžiagos surinkimas, procesas paprastai ilgai užtrunka“, - taip ilgą namo perdavimo kitam savininkui istoriją pakomentavo KDP direktorė Diana Varnaitė.

Ji pastebėjo, kad pradėjus minėtas procedūras, paveldo objekto savininkas ar valdytojas dažnai suranda lėšų bent jau pastatui konservuoti.

Perdavus A.Juozapavičiaus prospekto 31B namą Turto fondui, situacija kiek pagerėjo - plytų vagims prieiti sunkiau: užsandarintos langų, durų angos, teritorija aptverta, namas įtrauktas į parduodamų objektų sąrašą. Tačiau ar ekonominiu sunkmečiu atsiras pirkėjas? Klausimas gana retorinis. Beveik dviems trečdaliams carinių Šančių kareivinių pastatų pasisekė - juose įrengti šiuolaikiški butai. Kita dalis raudonplyčių jau antras dešimtmetis gąsdina praeivius tuščiomis langų ertmėmis, „ant garbės žodžio“ besilaikančiomis perdangomis.

Šančių kareivinių namo istorija - tik vienas pavyzdžių, kaip Lietuvoje atrodo valstybės saugomas paveldas. Nieko nestebina kultūros paveldo išsaugojimo auditą atlikusių Valstybės kontrolierių išvada: paveldas saugomas neefektyviai. Nors jo išsaugojimu Lietuvoje rūpinasi ne viena institucija, esminių teigiamų pokyčių, saugant nekilnojamąsias kultūros vertybes, nematyti.

Plačiau apie paveldosaugos problemas Lietuvoje skaitykite kovo 31 d. dienraščio „Kauno diena“ priede „Santaka“.