Pavasario pievose – sveikatos daigai

Rygos liaudies medicinos instituto direktorė, žolininkė ir žiniuonė Ilzė Jansonė teigia, kad visos žmonių ligos – netinkamos mitybos pasekmė. O labiausiai mus nuodijantys produktai yra baltasis cukrus, druska ir miltai.

Senovėje sveikesni

Daugelis žmonių galvoja, kad vėžys, alergijos, insultai ir infarktai mus ištinka neišvengiamai, o prasta savijauta senatvėje – natūralus dalykas.

Anot I.Jansonės, senovėje žmonės gyveno gerokai sveikiau, o jų gyvenimo trukmė buvo ilgesnė nei mūsų.

Pagrindinė puikios sveikatos sąlyga – kasdieninį mūsų maistą priartinti prie to, kurį vartojo mūsų senoliai.

Senovėje Baltijos šalyse gyvenę žmonės maistui vartojo daugiau nei 100 laukinių augalų – ne tik uogas, grybus, rūgštynes, bet ir medžių, krūmų žievę, lapus, žalumynus, laukinių augalų šaknis, giles, kadugių uogas ir net miltus iš spyglių.

Laukiniai augalai padėdavo išlaikyti gerą kraujo sudėtį, stiprias kraujagysles, stuburą ir sąnarius, tai yra puikią fizinę sveikatą, guvų protą ir suaugusiems, ir vaikams. Akiniai tada buvo retenybė. Prieš 150 metų gyvenę žmonės nesirgo osteoporoze ir osteochondroze.

Laukiniai augalai organizmui ir iki šiol teikia natūralias mineralines medžiagas, vitaminus ir mikroelementus, ypač – geležį, silicį ir varį.

Siekiant geros sveikatos ir savijautos nereikėtų pamiršti ir to, jog mūsų mityba turi būti artima mūsų klimato zonai.

„Tegul ryžius valgo Rytų šalių žmonės. Ne veltui mums nėra skanūs importiniai vaisiai ar uogos. Pavyzdžiui, itališkos braškės mums tiesiog beskonės ir bekvapės, nes organizmas intuityviai jaučia, jog naudos iš jų nesulauksime“, – kalbėjo moteris.

Problemos dėl kasos

Anot I.Jansonės, žmogus pasensta tuomet, kai degeneruoja jo endokrininė sistema bei priekinė kasos dalis.

Labai svarbu gerti kuo daugiau beržų, laukinių ar kultūrinių augalų sulčių, valgyti įvairių sėklų, grybų, medžių žievės.

Žolininkė svarbiausią dėmesį skiria kasos darbui. Anot jos, jei kasa yra disfunkcinė, tuomet galima susirgti daugybe ligų.

I.Jansonė sako, kad prieš dedant kažką į burną sau ar vaikams reikėtų pabandyti atsakyti į klausimą: "Kuriam organui tai bus naudinga. Kepenims? Inkstams?

„Jei randate atsakymą į šį klausimą, tuomet valgykite, jei ne – sustokite. Norėdami palaikyti puikų kepenų ir kasos darbą, turime valgyti ropes, ridikus, mūsų klimato zonoje augančias uogas. Be to, nepamiršti stambaus malimo – rugių, kviečių, miežių, avižų – košių, taip pat vartoti grikių ir miežių. Į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti ir kanapių, linų sėmenų, aguonų, moliūgų, saulėgrąžų sėklų, riešutų, džiovintų uogaų, obuolių. Kasdien patariama išgerti 2 litrus tyro gyvo vandens, 2 litrus žolelių, o ypač geltonai žydinčių (medetkų, pienių, katpėdėlių) – arbatų. Gaminant maistą būtina naudoti visų rūšių šaknis – cikoriją, dagilius, ajerus, pienes, giles ir kaštonus. Be to, kasdien pravartu išgerti ir vieną puoduką pelynų arbatos“, – pataria latvių žiniuonė.

Pasak jos, pavasarį kepenys labai laukia klevų, beržų sulos ir pirmųjų pavasarinių chlorofilo augalų – meškinio česnako, apynių, vėdrynų, pienių, rūgštynių, garšvų, žliūgių, raktažolių, asiūklių, varpučio, klevo ir liepos lapų, kiškio kopūstų, balanų salotų.

„Kepenys džiaugsis viskuo, kas kartu, aštru ir natūraliai rūgštu ar rauginta – beržų sula, burokėliais, agurkais, kopūstais. Inkstams būtini visi tie patys maisto produktai, kaip ir kepenims, tačiau ypač reikėtų nepamiršti uogų, petražolių šaknų, kmynų ir visų laukinių augalų. Kalbant apie endokrininę sistemą būtina paminėti tai, kad ši sistema “nesimaitina„ nei mėsa, nei bulvėmis, nei duona. Jai reikalinga augalų bioenergija – gyvas, nevirtas, nesaldintas, nesūdytas ir nemarinuotas maistas“, – sakė I.Jansonė.

Svarbu sezonas

Pašnekovė tikina, kad renkantis maisto produktus rekomenduojama atsižvelgti ir į esamą metų laiką.

„Pavasarį pagrindinį dėmesį pravartu skirti žalumynams. Juose gausu vitaminų, chlorofilo, karotino, visaverčių baltyminių medžiagų. Pavasarį pirmosios pasirodo dilgėlės. Netrukus po jų – ir garšvos. Jaunus garšvos lapus vartokite salotoms, sriuboms ar tyrėms. Taip pat nepamirškite pienių, iš kurių galima pagaminti salotas su svogūnų laiškais, rūgštynėmis ar kitais žalumynais“, – sakė žiniuonė.

Anot jos, birželio mėnesį vis dar valgomi laukiniai žalumynai, bet į vasaros meniu privaloma įtraukti pomidorus, agurkus ir burokėlių lapus.

„Valgome ridikėlius ir salotas, pipirmėtes, krapus ir visas to sezono uogas. Rekomenduojama jų suvartoti apie 3 litrus. Ypač baltųjų, juodųjų ir raudonųjų serbentų, mėlynių, agrastų, aviečių. Rugpjūtis ir rugsėjis atneša gervuoges, vynuoges, kriaušes ir obuolius. Bet didžiausią džiaugsmą organizmui suteikia žirneliai ir pupos“, – kalbėjo I.Jansonė.

Rudenį skubiai reikėtų valgyti tai, ko negalima išlaikyti per žiemą, – cukinijų, patisonų, agurkų, pomidorų, uogų, grybų, cukrinių žirnių ir pupų. Be to, turėtume pradėti rinkti uogas žiemai: bruknes, spanguoles, šermukšnius, putinus, svarainius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Q

Q portretas
Pavasario pievose – sveikatos daigai ------ir erkiu paseliai....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Susitikime kalbėta apie kvapų kontrolę
    Susitikime kalbėta apie kvapų kontrolę

    Noriu tikėti, kad šiandien taryboje patvirtinta mėlynojo proveržio strategija įkvėps proveržiui ir kvapų bei taršos suvaldymo kontekste – po susitikimo su „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi Mindaugu Jusiumi teig...

    5
  • Direktoriaus konkursas – pabaigos link
    Direktoriaus konkursas – pabaigos link

    Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursas, kaip buvo tikėtasi, didelio susidomėjimo nesulaukė. Kultūros ministerijoje į šį postą buvo sulaukta tik dviejų pretendentų dokumentų, abu kandidatai – ne klaipėdiečiai. Kuris j...

  • Pavasaris eina pėsčias
    Pavasaris eina pėsčias

    Vilnius jau džiaugiasi žydinčiomis sakuromis, o Klaipėdoje kantriai lūkuriuojama augalų "sprogimo". Kol kas uostamiesčio universiteto Botanikos sode nedrąsiai skleidžiasi tik magnolijos ir narcizai. Žydėjimo piko pajūryje veikiausiai sula...

  • Dėl naujų adresų – sąmyšis
    Dėl naujų adresų – sąmyšis

    Dalis Klaipėdos rajono gyventojų netrukus taps miestiečiais. Tačiau vienus ši žinia džiugina, o kitiems Gargždų miesto ribų pasikeitimai atnešė nepatogumų – paaiškėjo, kad žmonės negali parduoti nuosavybės, kol savival...

    2
  • Aistruolių zonai – dideli reikalavimai
    Aistruolių zonai – dideli reikalavimai

    Nuo birželio 14-osios visą mėnesį Rusijoje kunkuliuos pasaulio futbolo čempionato aistros. Klaipėdiečiai siekia, kad tomis dienomis futbolo dvasia sklandytų ir uostamiestyje. ...

  • Dėl Klaipėdos paplūdimių – diskusijos
    Dėl Klaipėdos paplūdimių – diskusijos

    Uostamiesčio paplūdimiuose atsiras vietos, kur bus galima lankytis su gyvūnais. Tam pritarė miesto taryba. Po diskusijų patvirtintos ir elgesio paplūdimiuose taisyklės. ...

    1
  • Gyventojus žada ir importuoti?
    Gyventojus žada ir importuoti?

    Miesto taryba patvirtino Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją iki 2030-ųjų ir jos veiksmų planą. Pabrėžta, kad dabar laukia didelis iššūkis – įgyvendinimas, prie kurio turės prisidėti visi partneriai. ...

    15
  • Išrinkta Vitės pagrindinės mokyklos vadovė
    Išrinkta Vitės pagrindinės mokyklos vadovė

    Nuo kito ketvirtadienio Vitės pagrindinei mokyklai pradės vadovauti naujoji jos direktorė Renata Venckienė. Šioje įstaigoje moteris išdirbo apie aštuoniolika metų, keturiolika iš jų – kaip direktoriaus pavaduotoja ugdym...

    9
  • Ligoninėje – praktikantų desantas iš Amerikos
    Ligoninėje – praktikantų desantas iš Amerikos

    Klaipėdos universitetinėje ligoninėje netrukus gerokai dažniau skambės anglų kalba. Čia stažuotis atvyksta medicinos studentai iš Jungtinių Valstijų. ...

    3
  • Klaipėdiečiai namuose pasigenda šilumos
    Klaipėdiečiai namuose pasigenda šilumos

    Subjurus ir atvėsus orams, uostamiesčio gyventojai pradėjo svarstyti, ar mieste laiku baigtas šildymo sezonas. Daugelis neslepia, kad šiluma namuose kaulų nelaužytų. Dabar tenka kęsti vėsą ir drėgmę. ...

    7
Daugiau straipsnių