Patriotiniame mitinge - skirtingos pilietinės nuotaikos

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų ketvirtadienį surengtas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė raginama nepasiduoti  autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Mitingo dalyviai savo reikalavimus išreiškė transparantais su įvairiais reikalavimais: „Premjere, nenuolaidžiaukite sulenkėjusiems tuteišams“ bei klausimais, „Ar Valdemaras Tomaševskis neketina užkurti naują Draučių kaimo tragediją?„,  “Kodėl Lenkijoje mažėja lietuviškų mokyklų skaičius?".

Daugiau nei tris dešimtis metų Vilniaus rajone gyvenantis Kasparas į mitingą atėjo išreikšti susirūpinimo ne vien lietuvybės išsaugojimu, bet ir tuo, jog, jo nuomone, pastarojo meto lenkų ir lietuvių jaunimo kiršinimas gali baigtis panašia tragedija kaip nutikusi Draučių kaime (tuomet 58-erių metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius, sušaudęs devynis žmones ir dar du sužeidęs, paliko gyvus vos penkis kaimo gyventojus).

„Tikrai neturiu nieko prieš lenkus, čia gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius, tačiau jie privalo gerbti Lietuvą ir patys būti suinteresuoti sugyventi taikiai. Ar lenkas užmirš, kur yra jo namai, jei ant jų nebus užrašo lenkų kalba? Ar jiems būtina turėti lenko kortą?" - retoriškai filosofavo senolis.

Tuo tarpu Tautinio jaunimo sąjungos lyderis Julius Panka susirinkusiems priminė Kovo 11-tosios eitynes, trumpai apžvelgė sudėtingus istorinius nutautinimo politikos momentus bei buvo linkęs kalbos suverenumą nuo lenkų kalbos ginti kur kas kategoriškiau.

„Jei jiems reikia lenkiškų užrašų, mes juos jiems suteiksim, bet tik ant antkapių!“ - kaip kirviu nukirto patriotas.

Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija - tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas.

„Simboliškai Didįjį Ketvirtadienį - Judo išdavystės dieną - vykusiame mitinge renkamės išsakyti Lietuvos Vyriausybei reikalavimą - neišduoti Lietuvos Konstitucijos ir nepasiduoti  autonomininkų spaudimui dėl vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybos kaitaliojimo. Nepritarimą tokiems Vyriausybės ketinimams savo parašais jau yra išreiškę per 20 000 Lietuvos piliečių. Jų skaičius ir toliau sparčiai auga. Jei valdžios žmonės šiuos piliečių reikalavimus ignoruos ir Vyriausybės programa bei darbo grupės siūlymai bus įgyvendinami pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, protestuos nebe keli šimtai, bet keli tūkstančiai piliečių“, - teigia K. Garšva.

Mitingą organizavo Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija bei asociacija „Lietuvos ir Latvijos forumas“.