Patikslintos Vilniaus senamiesčio ribos

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savo įsakymu patvirtino Vilniaus senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialųjį planą.

Planas buvo pradėtas rengti 2008 metais, jo tikslas – užtikrinti Vilniaus senamiesčio išsaugojimą. Specialųjį planą organizavo Kultūros paveldo departamentas, jo rengėjai – valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“ ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.  Šio projekto vadovas –Vincas Brezgys, architektai – Mindaugas Pakalnis ir Nerijus Siciūnas.

Per milijoną litų kainavęs specialusis planas buvo rengiamas keliais etapais. 2008-2009m. atlikta Vilniaus senamiesčio ir apsaugos zonos ribų plano Esamos būklės analizė ir koncepcija, patikslintos Vilniaus senamiesčio ribos bei nustatytos apsaugos zonos ribos. Ribų planą Kultūros paveldo departamentas užsakė dėl prisiimtų įsipareigojimų UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, paprašiusiam patikslinti Senamiesčio apsaugos zonos ribas.

Vilniečiams ir visiems, neabejingiems Vilniaus senamiesčio išsaugojimui, Kultūros paveldo departamentas atidarė internetinį Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį forumą, kuriame buvo galima ne tik susipažinti su šio plano projektine medžiaga, bet ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus. Besidomintiems specialiuoju planu buvo paaiškinti jo sprendiniai, atsakyta į kilusius klausimus.

Vilniaus senamiesčio apsaugos zonų riba iš vakarų pusės apima Žvėryną iki Neries pakrantės, Šeškinės kalvų papėdės užstatymą ir tęsiasi iki Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos. Šiaurės pusėje ji driekiasi Ozo gatve iki sankryžos su Geležinio Vilko gatve, ja leidžiasi iki sankryžos su Žalgirio gatve, Žalgirio ir Minties gatvėmis per Šilo tiltą veda iki Sapieginės kalvų, įtraukiant užstatymą.

Rytuose ribų planas Sapieginės kalvų papėdėmis apima Antakalnį, Belmonto kalvų papėdėmis palei Vilnelę vingiuoja iki Markučių. Pietų pusėje į apsaugos zonų ribą įtrauktos Rasų kapinės, Jotvingių ir Kapsų gatvės.

Lygiagrečiai su senamiesčio apsaugos zonų ribų planu buvo pradėtas rengti Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Tai – Vilniaus senamiesčio paveldotvarkos projektas, kuriame nustatomi paveldosauginiai reikalavimai, taikytini sostinės senamiesčio teritorijai bei apsaugos zonai.

XIV-XVIIIa. susiformavęs istorinis Vilniaus centras 1994m. buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą. 

Pasaulio paveldo komiteto tinklalapyje apibūdinama, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras – Vilniaus senamiestis – nuo XIIIa. iki XVIIIa. pabaigos ypatingai stipriai įtakojo didelės Rytų Europos dalies kultūros ir architektūros raidą. Nepaisant karinių įsiveržimų ir sugriovimų, šis miestas išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus, o taip pat – viduramžių laikų planinę struktūrą bei gamtinę aplinką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių