Paroda primins laikus, kai Klaipėda vadinosi Memeliu

I.Simonaitytės biblioteka Klaipėdos miesto 760-ąjį gimtadienį pradės švęsti jau išvakarėse. Antradienį jos Inkaro kiemelyje (Herkaus Manto g. 22) klaipėdiečių laukia unikalios istorinės fotoparodos pristatymas ir choro iš Vokietijos koncertas.

Kai atsirado pirmieji automobiliai

Po atviru dangumi liepos 31-ąją 16.30 val. visuomenei bus pristatyta paroda „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu”. Dalyvaus I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis, istorikas Julius Žukas, Klaipėdos krašto darbo grupės archyvo (AdM) pirmininkas Uwe Jurgsties, parodos rengėjos. Kilnojama ekspozicija kitądien bus perkelta į Klaipėdos geležinkelio stotį, vėliau ją bus galima pamatyti miesto Centriniame pašte.

Parodos vaizdai veda į senąją Klaipėdą – tuos laikus, kai joje atsirado pirmieji automobiliai, autobusai bei miesto pasididžiavimas – tramvajus, kai iškilo gražuoliai pašto rūmai, buvo pastatyta geležinkelio stotis, ėmė kursuoti pirmieji traukiniai...

Kai buvo  nutiestas geležinkelis

...Pašto karietos, bričkos ir arklių traukiami vežimai 1900–1939 m. jau grimzdo į praeitį. Klaipėdoje atsirado pirmieji automobiliai, autobusai bei miesto pasididžiavimas – tramvajus, buvo vystoma susisiekimo infrastruktūra.

Būdama uostamiestis Klaipėda visada turėjo susisiekimą vandeniu, tačiau ne mažiau svarbūs ir sausumos ryšiai – geležinkeliai ir visuomeninis miesto transportas, o paštas buvo ne tik susisiekimo objektas, jis savo pastatais puošė ir dabar tebepuošia miestą.

Vieta geležinkelio stočiai (nuotraukoje) Klaipėdoje parinkta užmiestyje, kur tuo metu buvo pievos ir ganyklos. Pagal 1850 m. Prūsijoje priimtus reikalavimus pastatyta stotis atidaryta 1875 m. Tais pačiais metais spalio 15 d., pastačius tiltą per Nemuną, oficialiai atidaryta geležinkelio linija „Klaipėda–Šilutė–Tilžė“, nors linija „Klaipėda–Pagėgiai“ veikė jau keletą mėnesių. 1892 m. lapkričio 1 d. atidaryta geležinkelio linija „Klaipėda–Bajorai“. Šis maršrutas buvo labai populiarus tarp vykstančių į Girulius keleivių.

Kai klaipėdiečiai važinėjo tramvajumi

XX a. pradžioje iki stoties nutiesti tramvajų bėgiai. 1904 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdoje atidaryta pirmoji 11 km elektrinio tramvajaus linija, 1908 m. – ir antroji. 1918 m. susiformavo tuometis tramvajaus tinklas su dviem maršrutais: „Geležinkelio stotis–Smeltė ir Birža–Pakrantės vila“. Tramvajus vežiojo ir keleivius, ir krovinius, jungė gyvenamuosius rajonus su pramoniniais, stotimi, Melnrage. Praėjus 30 metų, tramvajaus sistemą reikėjo atnaujinti, o tai būtų buvę gana brangu. Be to, radijo imtuvų savininkai vis dažniau skųsdavosi dėl elektrinių tramvajų sukeliamų trikdžių imtuvuose. Todėl 1934 m. sausio 15 d. elektrinis tramvajus Klaipėdoje važinėti nustojo. Iki balandžio 1 d. dar veikė linija „Naujasis turgus–Smeltė“.

Siaurojo geležinkelio stotis pastatyta 1901 m. 1904 m. kovo 15 d. įkurta bendrovė „Memeler Kleinbahn AG“, kuriai paskirta įkurti ir administruoti siaurojo geležinkelio bei tramvajaus linijas. 1906 m. spalio 22 d. atidarytos trys siaurojo geležinkelio linijos: „Klaipėda–Pocaičiai“, „Klemiškė–Plikiai“, „Dovilai–Laugaliai“. 1918 m. buvo trys siaurojo geležinkelio maršrutai: „Klaipėda–Laugaliai“, „Klaipėda–Pocaičiai“, „Klaipėda–Plikiai“. Po karo siaurukas buvo išmontuotas.

Kai biblioteka gavo AdM archyvą

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, atvirukai, transporto bilietai – tai tik menka dalis AdM archyvo, kuris perduotas Klaipėdos apskrities viešajai I.Simonaitytės bibliotekai 2011-aisiais.

Pagrindinis AdM archyvo uždavinys – visos medžiagos, turinčios dokumentinę vertę Klaipėdos miestui bei Klaipėdos kraštui rinkimas ir saugojimas. Archyvą sudaro įvairių rūšių dokumentai: knygos, paveikslai iškarpos iš laikraščių, atvirukai, žemėlapiai, teatro afišos, programos ir t.t. Ypač vertingi rankraščiai, asmeniniai dokumentai bei laiškai, puikiai atspindintys krašto gyvenimą. Tarp gausios ikonografinės medžiagos – įvairių fotografijų, atvirukų, skaidrių išsiskiria XX a. pirmosios pusės stiklo negatyvai bei unikalūs 1937 m. „Memeler Dampfboot“ spaustuvės pastato brėžiniai su architekto H.Reismanno ir leidėjo W.Sieberto parašais, taip pat originalūs paveikslai, kuriuose vaizduojami Klaipėdos ar Klaipėdos krašto fragmentai.

Archyvo turinys aprėpia daugelį Klaipėdos miesto bei krašto gyvenimo sričių – kultūrą, meną, pramonę, žemės ūkį, žvejybą, laivybą, sportą, literatūrą. Ši I.Simonaitytės bibliotekos parengta kilnojamoji paroda –  pirmoji iš parodų serijos „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu“.

Po vernisažo 17 val. Inkaro kiemelyje dainuos jungtinis choras iš Vokietijos, vadovaujamas Sonjos Kirsch. Choras subūręs choristus iš Hedesheimo, Neckerhauseno ir Viernheimo. U.Jurgsties ir Klaipėdos krašto darbo grupės Vokietijoje organizuojamame jų koncerte skambės gražiausios melodijos iš operų, operečių, miuziklų bei filmų.