Parduotuvės tikina nepardavinėjančios pasenusios mėsos

Prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad mėsos skyriuose laikomasi higienos reikalavimų, visa produkcija, kurios galiojimo laikas  yra pasibaigęs, yra utilizuojama.

Tai esą užtikrina įdiegtos kokybės valdymo sistemos. Atskirų mėsininkų pasakojimai apie higienos pažeidimus vertinami skeptiškai.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovų klausėme, kur dedama mėsa bei jos gaminiai, kai pasibaigia galiojimo terminas, ar dažnai gaunami pirkėjų nusiskundimai dėl prastos  mėsos kokybės, ar gali būti, kad mėsos skyriuje pasibaigus žalios mėsos galiojimo laikui ji perdirbama į faršą, šašlykus, dešreles, pusgaminius, ar tiesa, kad mėsos skyriuje dirbantys žmonės papildomai eina dirbti į parduotuvės salę.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis:

Pasibaigus mėsos galiojimo laikui, ji utilizuojama. Yra įmonės, kurioms priduodame tokius produktus ir jos utilizuoja.

Mūsų parduotuvėse prekiaujame mėsa, pirkta iš Lietuvos įmonių. Nusiskundimų kartais pasitaiko, kaip ir visur. Tačiau kažkokių grandiozinių dalykų, kad kažkas būtų labai blogai, nėra. Mes, kaip ir konkurentai, stengiamės tobulinti savo veiklą. Pirkėjas yra pirkėjas, jis - teisėjas. Kuo kokybiškiau dirbsime, tuo būsime populiaresni.

Pasibaigus žalios mėsos galiojimo laikui, ji nėra perdirbama - to neleidžia higienos taisyklės. Jei parduotuvės administracija pastebėtų, kad kažkas savivaliauja, būtų imtasi sankcijų prieš tokį darbuotoją. Darbuotojui ir pačiam neapsimokėtų tai daryti.

Netiesa kad mėsos ar žuvies skyriuose dirbantys žmonės laksto po salę ir dėlioja į lentynas prekes. Gali būti taip, kad nedidelėse parduotuvėse su žalia mėsa dirbantis žmogus taip pat dirba su paukštiena, žuvimi. Toks darbuotojas būna tik savo skyriuje, kiekvienas dirba savo darbą.

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Česnulienė:

Kai pasibaigia galiojimo laikas, mėsa bei jos gaminiai surenkami ir sunaikinami. Pasibaigusio galiojimo mėsa, žuvis, kaulai, odelės arba įvairios atraižos, mėsos, žuvies ar paukštienos likučiai gamybos metu yra priskiriami šalutiniams gyvūniniams produktams (ŠGP). Jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

Be to, jog laikomės teisės aktų, bendrovėje „Rimi Lietuva“ yra parengta „Atliekų tvarkymo programa“, kuria vadovaujasi visi tiek mėsinėse, tiek gamybos skyriuose dirbantys darbuotojai. Visi ŠGP prekybos centruose renkami į konteinerius, kol atliekas surenka utilizavimo kompanija ar ūkininkai, turintys veterinarijos tarnybos leidimus užsiimti šia veikla.

Perdirbti pasibaigusio galiojimo mėsą mūsų tinkle būtų sudėtinga techniškai. Turime įsidiegę naują atsekamumo sistemą: pildomi dokumentai, daromi įrašai vitrinose ir sandėliuose, mėsa sveriama įvairiuose etapuose. Yra skaičiuojama, kiek gauta žaliavos, kas kada ir iš ko pagaminta, kiek galioja, skaičiuojami likučiai, tikrinama, kiek nurašyta. Galima pasižiūrėti pardavimus ir labai lengvai viską patikrinti.

Aišku, labai norint ir siekiant specialiai padaryti,  galima ir Popiežiui į sriubą prispjaudyti, todėl asmenines „vieno mėsininko“ ar „vieno buvusio darbuotojo“ istorijas mes vertinam ganėtinai skeptiškai, nes bendrai sistema sukurta taip, kad užtikrintų kuo aukštesnę kokybę ir saugumą vartotojui.

Neseniai buvo tikrinami visi prekybos tinklai dėl mėsos kilmės šalies atsekamumo. „Rimi“ mėsinėse lankėsi ES bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ekspertai, inspektoriai. Jie iškirtinai pagyrė „Rimi“ sukurtą atsekamumo sistemą.

Tikrai negali būti, pasibaigus žalios mėsos galiojimo laikui ji perdirbama į faršą, šašlykus, dešreles, pusgaminius ir kita. Yra parengtos "Šviežios mėsos ir jos gaminių paruošimo instrukcijos", kuriose aprašoma visa atsekamumo sistema. Kiekvienas mėsininkas griežtai privalo jos laikytis.

Be planinių patikrinimų vyksta "trumpi ir greiti" patikrinimai, kuomet tikrinami tik prekybos centrų gamybos skyriai ir pagamintos produkcijos atsekamumas, laikymo sąlygos. Yra sudaromos specialios vidinės ir išorinės  audito grupės, parengtas specialus klausimynas.

Mūsų tinklo parduotuvėse prekiaujama gyvulių, užaugintų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje mėsa. Pirkėjų nusiskundimai dėl prastos kokybės mėsos ar jos gaminių gaunami retai. Maždaug 10 proc. visų skundų sudaro kreipimasis dėl mėsos ar žuvies. Tačiau daugiau nei pusė kreipimųsi būna ne konkretūs skundai, o klausimai, pasitikslinimai ir kita. „Rimi Lietuva“ skelbia nemokamą telefono numerį pirkėjams, kuriuo paskambinę jie gali išsakyti skundus, pageidavimus.

Mėsininkai papildomų darbų prekybos salėje neatlieka ir pagal darbo tvarką negali atlikti. Be abejo, esant būtinybei, jei darbuotojas kur nors iš cecho išeina, tuomet turi būti keičiami darbo drabužiai, avalynė, galvos apdangalas, jis turi plautis ir dezinfekuotis rankas. Darbuotojų vaikščiojimas fiksuojamas magnetine kortele. 

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė:

Mūsų bendrovėje įdiegta standartizuota kokybės valdymo sistema, užtikrinanti griežtą produkcijos kontrolę nuo produktų pristatymo į mūsų parduotuves iki jų pridavimo utilizuoti, pasibaigus galiojimo terminams.

Produktų perdirbimą ir utilizavimą reglamentuoja teisės aktai. Pasibaigus produktų realizavimo terminams, juos privaloma  išimti iš prekybos ir atiduoti perdirbti ar utilizuoti tuo užsiimančioms įmonėms. Tą mes ir darome. Didžiąją dalį maistinių atliekų (t.y. gyvulinės ir negyvulinės kilmės produktų) perdirbimui ar utilizavimui atiduodame bendrovei „Chitinas“.

Šviežia mėsa ir jos gaminiai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, priskiriami prie šalutinių gyvūninės kilmės produktų. Jie surenkami dienos bėgyje į specialius šaldiklius ir laikomi ten tol, kol atiduodami utilizuoti. Pagal sutartį vežėjas šiuos produktus iš parduotuvėse esančių šaldiklių išveža ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Mūsų parduotuvėse prekiaujama gyvulių, užaugintų  Lietuvoje, Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje mėsa. Skundai dėl šviežios mėsos kokybės yra labai reti. 

Šviežios mėsos iš tiekėjų priėmimo metu ji apžiūrima vizualiai, matuojama mėsos temperatūra. Mėsos perdirbimo metu stebima jos kokybė bei ypatingai laikymo šaldytuvuose temperatūra. Patiekus šviežią mėsą, jos pusgaminius ar maltą mėsą į prekybą, stebima mėsos kokybė, sekama šaldymo vitrinų temperatūra.

Teisės aktai draudžia pasibaigus tinkamumo vartoti terminui žalią mėsą perdirbti, panaudojant ją mėsos pusgaminių ar maltos mėsos gamybai. Esame suinteresuoti, kad mūsų parduotuvėse pirkėjai įsigytų tik kokybiškų produktų, todėl įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, atitinkanti teisės aktus, kuria vadovaujantis griežtai kontroliuojama  mėsos , mėsos pusgaminių  ir maltos mėsos gamyba.

Laikantis teisės aktais numatytų higienos taisyklių bei vidinės darbo tvarkos, prekybos salėje dirbantys  darbuotojai gali prekes krauti į lentynas. Atskirų skyrių darbuotojai (tarkim mėsos skyriaus ar žuvies skyriaus) gali prekes krauti į tuose skyriuose, kuriuose dirba, esančias lentynas/vitrinas/ šaldiklius. Tarkim mėsos skyriuje dirbantis pardavėjas ne tik aptarnauja klientus, bet ir sukrauna mėsą ar jos gaminius į vitrinas.

Siekiant užtikrinti visišką produktų saugumą, mėsininkas privalo laikytis itin griežtų darbo taisyklių. Jis turi aiškiai apibrėžtą darbo vietą (atskiras patalpas), specialius darbo drabužius ir pan. Tad jokių prekių (ar tai būtų mėsos gaminiai ar kt.) į parduotuvių lentynas mėsininkas nekrauna.

Parduotuvių tinklo „Iki“ atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta:

Mūsų tinklo parduotuvėse neprekiaujama paskutinę dieną galiojančiomis prekėmis, tarp jų - ir mėsos gaminiais. Dalis kokybiškų, dar tinkančių vartoti rūkytos mėsos produktų atiduodama labdaros ir paramos fondui “Maisto bankas”, likusi dalis perduodama utilizavimą vykdančioms įmonėms.

Prekiaujame ES valstybėse užaugintų gyvulių mėsa, apie kilmės vietą pirkėjai yra visuomet tinkamai informuojami. Didžioji produkcijos dalis - lietuviška.

Pirkėjų nusiskundimų dėl prastos kokybės mėsos ar jos gaminių praktiškai nebūna, nes savo pirkėjams užtikriname aukščiausią gaminių kokybę.

Mėsos skyriaus darbuotojai prižiūri tik mėsos savitarnos vitriną ir apsaugo savo darbo drabužius nuo taršos juos pakeisdami arba naudodami apsaugines priemones, todėl šis darbas nekelia jokios rizikos maisto saugai.