Palangos savivaldybės viešieji pirkimai – neskaidrūs

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-2011 metais vykdytų viešųjų pirkimų tikrinimo ataskaitą. Iš viso patikrinta 12 pirkimų, už daugiau nei 7,5 mln. litų sumą. Didžioji dalis jų finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

VPT nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama pirkimus, pažeidė viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, neužtikrino pirkimų vykdymo vidaus kontrolės ir nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

VPT patikrinusi turimą informaciją apie galimus viešųjų pirkimų vykdymo pažeidimus, nustatė, kad visais atvejais ši informacija pasitvirtino. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija vykdydama gelbėjimo stoties pastato Žvejų g. 2A Palangoje rekonstravimo darbų pirkimo sutartį, kurios vertė siekia beveik 3 mln. litų, sutartyje numatytus darbus pakeitė kitais brangiau kainuojančiais darbais. Būtinybės tą   daryti perkančioji organizacija nepagrindė, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir neracionaliai naudojo  pirkimui skirtas lėšas.

Šiurkščių pažeidimų gausa išsiskyrė Meilės alėjos (nuo J.Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno) rekonstravimo darbų ir papildomų darbų šiai rekonstrukcijai pirkimo konkursai.

Paaiškėjo, kad 2009 m. vykdant pirmąjį rekonstrukcijos darbų konkursą, pasiūlymų kainos buvo skaičiuojamos pagal 2002 m. parengtą techninį projektą, nors jau 2008 metais buvo pasikeitę techninio projekto rengimą reglamentuojantys teisės aktai. Tarnyba konstatavo, kad iki viešojo pirkimo pradžios neišsiaiškinusi visų pirkimo objektui ir viešųjų pirkimų tikslui įtakos turinčių aplinkybių, jų neįvertinusi, rengdama techninę specifikaciją ir kitas pirkimo dokumentų sąlygas, Palangos savivaldybė nusižengė Viešųjų pirkimų įstatymui.

Vėliau pirkdama Meilės alėjos rekonstrukcijai reikalingus papildomus darbus Palangos savivaldybė nepagrįstai pasirinko pirkimo būdą – apklausą. Tarnyba nustatė, kad sprendimas vykdyti pirkimą apklausos būdu prieštarauja perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklių ir įstatymo nuostatoms, nes parenkant pirkimo būdą nebuvo aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, o papildomai sudarytos sutarties kaina viršijo 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.