Palaidoti žmogų paprasčiau nei ieškoti jo artimųjų

Pareigūnų teigimu, palaidoti žmogų kaip neatpažintą reikia daug laiko, vilnietis Vytautas K. teigia atvirkščiai - niekas neieškojo artimųjų mirus jo motinai.

Pareigūnų tvirtinimas, kad radus neatpažintą lavoną atliekami ypač kruopštūs tyrimai, neįtikino vilniečio Vytauto K (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - red. past.). Jo teigimu, mirus jo motinai ne tik nebuvo atliekami jokie tyrimai, bet niekas net nepasistengė surasti moters vaikų, gyvenusių tame pačiame Vilniuje - Lazdynų ir Justiniškių mikrorajonuose.

Tiesa, Vytauto motina mirė dar 1992 metais, bet vyras teigė esąs įsitikinęs, kad nuo to laiko nelabai kas pasikeitė. Kaip ir tada, taip ir dabar niekas net nesiruošia ieškoti rasto neatpažinto žmogaus artimųjų.

Nors, kaip buvo šio vilniečio atveju, jų net nereikėjo ieškoti - tiek mirusios moters sūnaus, tiek jos dukters telefonai buvo užrašyti tiesiog ant kambario sienų tapetų. Ten buvo aiškiai nurodyta: dukra Dangira, sūnus Vytautas, tačiau pareigūnams, tyrusiems šios moters mirties aplinkybes, tai buvo tas pats, nei vienas jų net nesiteikė paskambinti ant sienos užrašytais telefonais ir pranešti apie artimo žmogaus mirtį.

Vytautas K. neslepia, kad dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių, jo ir jo sesers Dangiros santykiai buvo nutrūkę - jie su motina susisiekdavo tik tada, kai susirūpindavo, ar su viskas tvarkoje. Kai moteris neatsiliepė į telefono skambutį vieną kartą, antrą, trečią, o nuėjus, duris rado uždarytas, jiems kilo tam tikrų abejonių.  

Kai niekas neatsiliepė telefonu, o durų niekas neatidarė, artimieji susirūpino ne juokais - jie išlaužė buto duris, tačiau, suprantama, viduje nieko nerado. Tik vėliau jie sužinojo, kad jų motina mirė ir buvo palaidota, kaip neatpažinta.

Ant jų,ant kapo net buvo lentelė, kad čia ilsisi neatpažintos moters kūnas, nors mirusiosios asmens dokumentai buvo rasti tame pačiame bute, kuriame ji gyveno.

Vis dėlto tai pareigūnams pasirodė neįdomu, moteris buvo palaidota kaip neatpažinta Karveliškių kapinėse. Ir tik jos sūnui bei dukrai pradėjus jos ieškoti, paaiškėjo kraupi tiesa.

Tiesa, net ir artimiesiems po visų teisybės paieškų pareiškus norą perlaidoti savo motiną, jiems toks leidimas nebuvo duotas.

Esą, tuo pat metu buvo rastas ne vienos, o kelių moterų lavonai, jie buvo palaidoti, todėl iškasti visų ir patikrinti tariamai nėra tikslo.

„Pareigūnams tik reikėjo paskambinti ant tapetų užrašytais numeriais, ir būtų viskas aišku. Deja, to net nesivarginta padaryti“, - portalui pasakojo palaidotos kaip neatpažintos moters artimieji.

Vytauto K. teigimu, jo motina buvo palaidota itin skubiai. Nors ir praėjo daug metų, vyras neatmeta galimybės, kad tai padaryta siekient užvaldyti jos butą.

Antakalnio mikrorajone, Debesijos gatvėje bendrabutyje gyvenusios moters butą, po jos mirties perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. „Tuo metu kaip tik buvo butų privatizavimo bumas, mama nespėjo jo privatizuoti“, - pasakojo vyras.

Anot jo, jau po motinos mirties, jis į likusį motinos butą pervežė dalį savo daiktų, jame apsigyveno jo dukra, buvo ruošiami visi dokumemntai buto privatizavimui, tačiau apsukrūs valdininkai juos kvailio vietoje paliko ir čia.

Vieną vakarą po darbo namo grįžusi dukra, į butą patekti nebesugebėjo - spyna buvo pakeista. Tik vėliau ji sužinojo, kad čia pasistengė seniūnijos darbuotojai, gavę nurodymą iš savivaldybės. Esą butas nebuvo privatizuotas, todėl jis buvo perimtas savivaldybės žinion.

Iš buto, be artimųjų žinios, buvo išvežti ir visi bute buvę daiktai. Juos mirusios moters sūnus vėliau susirinko iš skirtingų sostinės vietų. Tiesa, ne visus - brangesni daiktai dingo.

„Tuo metu buvo kiti laikai, galbūt aš ir pats nesupratau, kad galima kovoti, galima kažką daryti. Viską palikau likimo valiai“, - portalui kalbėjo Vytautas K.

Vis dėlto vyras sako esąs įsitikinęs, kad mirusių vienišų žmonių paieška nuo 1992 metų nedaug pasikeitė. Ir tada, ir dabar pareigūnai neskuba ieškoti rastų neatpažintų žmonių artimųųjų. Kam tai daryti, jei daug paprasčiau juos palaidoti kaip neatpažintus.

Pasak policijos pareigūnų, palaidoti rastą neatpažintą mirusį žmogų nėra taip paprasta. Egzistuoja tam tikra tvarka, taisyklės, kaip identifikuojamas mirusio žmogaus kūnas.

"Tiktai tuomet, kai visos įmanomos priemonės ir būdai yra išbandomi, kūnas palaidojamas“, - sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis.

Pasak jo, radus mirusio žmogaus kūną policijos pareigūnai visų pirma apžiūri įvykio vietą, ieško numirėlio tapatybę nurodyti galinčių daiktų - asmens dokumentų, asmeninių užrašų, mobiliojo ryšio telefono.

„ Iš karto nenustačius velionio asmenybės visoms Lietuvos policijos įstaigoms išsiuntinėjamas aplinkraštis, kuriame nurodomi pirminiai rasto lavono požymiai“, - teigė K.Galinis.

Vos tik radus kūną, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo, užvedama asmens tapatybės nustatymo byla.

Rasto žmogaus kūnas, pasak pareigūno, morge yra apžiūrimas kriminalistų, nufotografuojami išskirtiniai jo požymiai tokie, kaip tatuiruotės, randai, apgamai. Po to paimami DNR, pirštų atspaudų pavyzdžiai ir t.t.

Morge neatpažintas lavonas yra laikomas iki 30 dienų. Dažnai šis terminas yra pratęsiamas. Asmens tapatybės nustatymo bylą nutraukiama tik po 5 metų, jei buvo aptikta smurto žymių - tik gavus prokuroro sutikimą.


Šiame straipsnyje: Kedys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių