Pakaunės ūkininkai dėl savo bėdų guodėsi Kauno rajono vadovams

Nauji žemės mokesčių tarifai, kelių remontas, melioracija, pasėlių deklaravimas – tai problemos, kurios labiausiai jaudina Kauno rajono ūkininkus.

Antradienį, kol dar neprasidėjo sėja, aptarti problemas į savivaldybės salę žemdirbius sukvietė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė. Čia žemdirbių laukė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, jo pavaduotojai Petras Mikelionis bei Antanas Makarevičius, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika, kiti atsakingi darbuotojai.

Daugiau kaip tris tūkstančius ūkininkų turintis Kauno rajonas – kaimiškas kraštas, nuo seno garsėjantis žemdirbystės tradicijomis. Akademijoje įsikūręs A.Stulginskio universitetas, Babtuose veikia Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Girionyse – Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Pakaunėje žemės ūkio technika prekiauja tokios stambios bendrovės kaip „Dojus“, „Lytagra“, Kauno LEZ jau šiemet planuoja kurtis pieno perdirbėjų įmonė „Pienas LT“.

Meras V. Makūnas pasidžiaugė, kad rajono ūkininkai neišbarstė turėtos žemės – ūkiai čia yra stambiausi Lietuvoje ir nuolat stiprėja: jei šalyje vidutinis ūkis siekia 17,42 ha, tai Kauno rajone – 19,15 ha. Iš viso rajone yra įregistruoti 3 368 ūkiai.

„Jūs ne tik patys dirbate, bet ir kuriate darbo vietas, padedate tvarkyti kelius, teikiate labdarą, todėl Kauno rajono žmonės gali jaustis kaip viena didelė šeima. Ačiū jums už tai“, – dėkojo ūkininkams meras. Tai, kad pakaunės ūkininkai yra bendruomeniški, liudija ir kiekvieną rudenį Raudondvaryje rengiama derliaus šventė „Rudens sambariai“, į kurią atvyksta visų 25 rajono seniūnijų atstovai.

V. Makūnas pastebėjo, kad naujoji žemės mokesčių tarifų skaičiavimo metodika kelia daug klausimų. Kai kuriose vietovėse (Kulautuvoje, Ežerėlyje) mokesčiai už žemę turėtų ūgtelėti, kitose (Vilkijoje, Taurakiemyje) smarkiai sumažėti.

Kauno rajone statoma vis daugiau gyvenamųjų namų, čia kuriasi jaunos šeimos, todėl meras pakvietė ūkininkus teikti siūlymus dėl Kauno rajono bendrojo plano pataisų.

Bendrovės „Baltic cattle“ vadovas Nikolajus Dubnikovas guodėsi, kad melioracijai skiriama vis mažiau lėšų. Jis siūlė savivaldybei melioracijos darbams suburti bedarbių brigadą, kurią galėtų finansuoti ūkininkai.

Žemdirbiai taip pat nerimavo dėl ketinimų pardavinėti žemę užsieniečiams, skundėsi blogais keliais, kuriuos niokoja miškovežiai. V. Makūnas pasiūlė sudaryti labiausiai gadinamų kelių sąrašą, po to susitikti su urėdais ir su jais aptarti šią problemą.

Meras informavo, kad dėl regioninio kelio Ličiūnai – Vilkija sutvarkymo jis kreipėsi į susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, kuris žadėjo šią problemą išspręsti jau šiemet.

„Vyriausybė privalo atsigręžti į kaimą ir imtis vietinės reikšmės kelių. Jei 2014 metais keliams tvarkyti pavyktų gauti apie 40 mln. litų, tada reikalai pastebimai pajudėtų“, – kalbėjo meras.

Jis ragino žemdirbius atvirai reikšti problemas ir teikti siūlymus. „Norime jus girdėti ir kartu dirbti“, – tvirtino V. Makūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kažin

Kažin portretas
Kažin, jeigu jau tas Kauno rajono meras tokis rūpestingas, tai kodėl nepasirūpina Garliavos Mergaite, kodėl ji paslėpta, kodėl neleidžia seneliams pamatyti? Juk ji Kauno rajono gyventoja, tai kodėl nerūpi merui?

Kaunietė

Kaunietė portretas
Mere,ar tikrai ūsas turėjo kabinetą Kauno rajono savivaldybėje? Ar važinėjo kartu su vaikų teisių apsaugos darbuotojomis tikrinti, kaip auginami vaikai?

maksas

maksas portretas
geradariai net vemt vercia
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių