Pagaminta Lietuvoje – pirkti verta?

Ekonominis sunkmetis ne tik klupdė. Kai kurios Lietuvos įmonės priešingai – krizės metu rado nišą, pajuto pagyvėjimą, lietuvių susidomėjimą vietiniais gaminiais.

Nuo duonos iki baldo

"Nesu turtingas, kad pirkčiau prastą daiktą". Galbūt pinigus taupantys žmonės ėmė vadovautis šia nuostata ir nebeperka bet ko?

Antrą kartą Kaune surengta paroda "Rinkis prekę lietuvišką", nors ir ne itin gausi dalyvių skaičiumi, kaip kitos parodos, pradėjo ūžti nuo pat penktadienio ryto. Lankytojai, apgulę prekystalius, kamantinėjo įmonių atstovus apie jų gamintas prekes. Tarp 36 dalyvių, suvažiavusių iš visos Lietuvos, įvairiausio profilio įmonių - maisto, drabužių, leidybos, kosmetikos, baldų, intelektualinių. Nemokama paroda – mugė "Rinkis prekę lietuvišką" prekybos centro "Mega" ekspozicijų salėje veiks iki sekmadienio.

"Verslą pradėjau krizės įkarštyje. Pasiteisino. Galima sakyti, kad krizė – galimybių metas. Vienos įmonės bankrutuoja, išparduoda žaliavas geromis kainomis, darbo jėga – pigi. Aš tuo pasinaudojau. Ar krizė, ar ne krizė, jei pasiūlai kažką nauja, gali įlįsti į rinką", - tikino konstruktorė – dizainerė Rasa Zubrutė, nusprendusi pradėti verslą vasaros pradžioje.

Ji sukūrė drabužių iš lino kolekciją ir pradėjo juos siūti, bet ne pati. Pagal pateiktus brėžinius gaminius siuva įvairios siuvyklos. Pastarąjį sezoną ypač paklausūs buvo iš lino ir medvilnės audinio siūti paltukai, suknelės.

Individualios įmonės savininkė tvirtino, kad lietuviškus darbužius iš lino perka tiek lietuvės moterys, tiek viešnios iš užsienio. Pastarosios labiau vertina natūralią lino spalvą, paprastesnius modelius, o vietinės dairosi į dažyto lino audinio, įmantresnio dizaino drabužius.

Ištikimos juodai spalvai

Trikotažinius drabužius siuvanti Kauno įmonė "Pakaita", kaip teigė jos atstovai, sunkmečiu pajuto pakilimą. "Žmonės jau žino kiniškų prekių kokybę. Daug kas įsitikino, kad labiau verta pirkti lietuviškus drabužius", - teigė įmonės dizainerė Dagnė Skeberdienė.

Tiesa, parodoje pristatomoje "Pakaitos" moteriškų drabužių kolekcijoje vyrauja juoda spalva. "Siūlome tai, ką labiausiai perka. Lietuvės pakilnoja spalvotus drabužius, o perka - juodus, labai paklausios suknelės, iš kurių brangiausia – nekainuoja nė 70 litų", - pasakojo įmonės atstovė.

Parodoje savo pristato ne vietiniai, o iš toli – Biržų bei Klaipėdos atvykę "duonininkai". "Biržų duonos" atstovai be jau seniau gaminamų duonų, atvežė parodyti naują produktą – duoną, pagamintą be mielių.

"Žadame užkariauti kauniečių skrandžius. Mūsų duona tokia, kokios neiškepsi niekur kitur. Pas mus išskirtinis, labai kietas vanduo", - dėstė bendrovės "Biržų duona" technologė Danguolė Steigvilienė . Pasak jos, vos į kelias duonos rūšis dedami "pagerintojai", daugumą gaminių siekiama gaminti tik iš natūralių žaliavų. Nors ir sunkmetis, įmonė nestovi vietoje, diegia naujas technologijas, plečia asortimentą, priėmė daugiau darbuotojų.

"Žmonės gali atsisakyti alkoholio, bet ne duonos. Labai perkami ir konditerijos gaminiai. Kai neįkandami kiti malonumai, bent nusipirkę bandelę lietuviai bando pasisaldinti savo gyvenimą", - svarstė duonos žinovė.

Vaikai nesiliovė skaityti

Vaikams skirtus žurnalus ir knygas leidžianti Kauno bendrovė "Jūsų Flintas" taip pat ne siaurina asortimentą, o plečia. Įmonės direktorius Sikstas Ridzevičius mano, kad šiek tiek sumažėjęs leidinių pirkimas susijęs nebūtinai su ekonomine situacija. Tai gali lemti ir nepalanki demografinė kreivė, nes vaikų nuo dviejų iki dvylikos metų skaičiaus Lietuvoje, pasak S.Ridzevičiaus, yra sumažėję. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 20 pavadinimų žurnalų vaikams.

"Pasisodinti vaiką ant kelių ir kartu paskaityti knygą – tai pats geriausias būdas užtikrinti tėvų ir vaikų ryšį", - tikino S.Ridzevičius, pats auginantis keturis vaikus.

Optimizmo nestinga ir iš lietuviškų juodųjų serbentų bei vyšnių vyną gaminanti bendrovė "Anykščių vynas". Daug parodos lankytojų, pirmą kartą ragavę lietuviško uogų gėrimo, stebėjosi, kad iki šiol jo niekad nevertino, nors tai nėra naujas, o priešingai, gilias tradicijas turintis produktas. Antai juodųjų serbentų vynas "Voruta" pripažintas tautinio paveldo produktu.

Vis tik lietuviškiems vynams tenka brautis į vynų, gaminamų iš vynuogių, rinką. "Uoginių vynų pardavimai pastebimai krito Lietuvai įstojus į ES, nes lietuviai metėsi į vynuoginius vynus. Žinoma, su vynuoginiais vynais mes nepakonkuruosime, bet labai smagu, kad lietuvis atsisuka į tai, ką turi pas save, ką mes patys pagaminame. Padidėjusios pardavimo apimtys rodo, kad lietuviai iš naujo atranda lietuvišką vyną", - tikino "Anykščių vyno" rinkodaros skyriaus vadybininkė Diana Zuzevičienė. Jos įsitikinimu, gyventojai išsiilgę to, kas pagaminama pas mus pačius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių