Oro užterštumas Kaune pavojingai padidėjo

Jau trečia diena Kaune oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija normas. Antradienį buvo pasiektas savotiškas rekordas - kietųjų dalelių kiekis pasiekė 128 mikrogramus kubiniame metre.

Laimei, antradienį gausiai pasnigo, todėl užterštumas greitai sumažėjo, tačiau rodikliai vis tiek neguodžia. Trečiadienį viename kubiniame metre buvo apie 60 mikrogramų kietųjų dalelių.

Pasak viešosios įstaigos „Kauno aplinkos kokybės tyrimai" direktoriaus Juozo Kamenecko, užterštumą lemia kelios priežastys: nepalankios meteorologinės sąlygos, nes per mažas vėjo greitis.

„Kadangi naktimis vis dar spaudžia šaltis, gyventojai kūrena krosnis ir katilus. Ir, deja, meta į juos, kas po ranka papuola“, - vardijo priežastis specialistas.

Prie nepalankių meteorologinių sąlygų priskiriamas didelis nakties ir dienos oro temperatūrų skirtumas.

„Virš miesto susiformuoja temperatūrinis sluoksnis. Paprastai, kylant aukštyn, oras būna vis šaltesnis, o pastaruoju metu - viskas vyksta atvirkščiai. Pažeme - šalčiau, viršuje - šilčiau. Dėl tokio susidariusio sluoksnio oro teršalai tiesiog nesisklaido, o tvyro virš mūsų galvų“, - fizikos dėsnius aiškino J.Kameneckas.

Oro užterštumui nemažą įtaką turi nuosavų namų gyventojai, kurie dėl užsitęsusios šaltos žiemos nebeturi kokybiškų malkų, todėl kūrena įvairias šiukšles, atliekas ar net padangas.

„Kai šitaip padidėjo užterštumas, kreipėmės net į „Kauno energiją“, įtardami, kad bendrovė pradėjo deginti mazutą. Tačiau ši patikino, kad būstams ir įstaigoms apšildyti deginamos dujos“, - pasakojo pašnekovas.

Šiemet oro užterštumas Kaune normas viršijo jau 19 dienų. Iš viso per metus tokių dienų gali būti 35.

Kasmet oro užterštumas padidėja ir pavasariais, kai nutirpsta sniegas, o medžiai dar nėra sužaliavę. Tuomet kietosios dalelės tvyro ore, skverbiasi į plaučius ir kelia pavojų ypač tiems gyventojams, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

„Nereikia nė specialių matavimo prietaisų, kad suprastume, jog oras užterštas. Ypač vakarais mieste galite užuosti deginimo produktų kvapą. Paprastai tariant, virš miesto formuojasi smogas“, - perspėjo aplinkosaugininkas.

Baudos:

Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė atsakomybė. Gyventojams gali būti skiriamos nuo šimto iki dviejų šimtų litų baudos, pareigūnams - nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Jas gali skirti aplinkos apsaugos pareigūnai arba Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 


Šiame straipsnyje: oro užterštumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių