Oro uoste skambės Briano Eno muzika

Antradienį Tarptautinio Vilniaus oro uosto išvykimo salėje skambės gyva muzika, kompozitoriaus Briano Eno sukurta specialiai laukiantiems skrydžių žmonėms. 

Ar bijote skrydžių lėktuvu? Jei taip, be reikalo. Maža to, vadinasi, esate pernelyg susireikšminęs(-usi). Kodėl? Į šį klausimą atsakys garsus britų muzikos prodiuseris ir kompozitorius B.Eno, mat apie skrydžio baimę jis buvo nemenkai susimąstęs, prieš tris dešimtmečius ėmęsis kurti „Muziką oro uostams“.

Gruodžio 29-ąją šis vienas didžiausių vadinamosios ambientinės muzikos „hitų“ pirmą kartą skambės Lietuvoje. Vilniaus oro uoste skrydžių belaukiantiems keleiviams ir tiems, kas specialiai atvyks pasiklausyti šios muzikos, kūrinys bus atliekamas gyvai.

Įvairiapusis menininkas B.Eno išgarsėjo visame pasaulyje dar tuomet, kai pradėjo bendradarbiauti su Davidu Bowie, grupėmis „Genesis“, „U2“, „Talking Heads“, „Coldplay“ ir kitomis pirmojo ryškumo roko ir progesyviosios pop scenos žvaigždėmis. Jis dalyvavo prodiusuojant net septynis didelės sėkmės sulaukusius grupės „U2“ albumus.

1978 m. sukurta „Muzika oro uostams“ („Music for Airports“) elektronikai tapo pirmąja naujosios B.Eno leidybinės firmos „Ambient“ plokštele (iki mūsų dienų jis išleido per 25 solo albumų) ir pažymėjo britų menininko susidomėjimą ambientine muzika. Jis tapo vienu iš šios krypties pionierių.

Kas yra ambientinė muzika? Išvertus sąvoką reikštų – apsupanti arba aplinkos muzika. Iš tiesų, tai švelnus garsinis kokteilis, sudarytas iš tylių, tarsi persiliejančių ir ilgai besitesiančių garsų, kurie iš pradžių buvo išgaunami elektroniškai. Tokio pobūdžio yra ir „Muzika oro uostams“.

Štai ką pats B.Eno pasakoja apie savo kūrinį: „Kartą buvau nuostabiame oro uoste – Kelne. Įspūdingas pastatas, ankstus sekmadienio rytas – nuostabi šviesa, viskas tobula, išskyrus ten skambėjusią pasibaisėtiną muziką. Pagalvojau, yra visiškai prastai, kad žmonės tokioje situacijoje, kaip ši, net nesusimąsto apie muziką“.

Iš tiesų, kaip sako B. Eno, išleidžiama šimtai milijonų sukurti archtektūrą, pastatui, bet nesusimąstoma apie smulkmeną, nuo kurios, vis dėlto, labai priklauso bendras įspūdis. „Man pasirodė įdomu parašyti muziką viešai erdvei. Pradėjau galvoti, kokia ji turėtų būti. Muzika neturėtų trukdyti žmonėms bendrauti, taigi, turi skambėti aukščiau arba žemiau nei žmogaus balsas. Ji turi tęstis ilgą laiką, būti tokia, kad ją galėtų laisvai pertraukti skrydžių skelbimai ir pan. Oro uostuose paprastai trasliuojama linksma muzika, suprask – „nesijaudinkite, jums nieko bloga nenutiks, jūs jokiais būdais nemirsite“. O aš manau, kad turėtų skambėti muzika, tarsi sakanti: „jei jūs ir žūsite, tai nėra taip jau labai svarbu“. Norėjau sukurti kitokį pojūtį. Visatos akivaizdoje tavo gyvenimas ar mirtis nėra tokie jau svarbūs“. B.Eno sakosi jokiu būdu neketinęs sumenkinti žmogaus gyvybės, bet norėjęs pabrėžti, kad skrisdamas lėktuvu žmogus iš tiesų pakyla į dausas. 

B.Eno kompoziciją „Music for Airports“ atliks „Gaida Ensemble“, tarptautinio festivalio „Gaida“ 2002 metais įkurtas lietuvių šiuolaikinės muzikos kolektyvas. Ansamblyje groja geriausi Lietuvos instrumentininkai, kiekvienas iš jų – savojo instrumento solistas. „Gaida Ensemble“ yra dirbęs su patyrusiais šiuolaikinės muzikos dirigentais – Jussi Jaatinenu, Georges-Ellie Octorsu, Danieliu Gazonu, Anssi Karttunenu, lietuviais Robertu Šerveniku, Modestu Pitrėnu, Vykintu Baltaku, Mindaugu Piečaičiu, koncertavęs įvairiuose Europos ir kitų žemynų šiuolaikinės muzikos festivaliuose.

 


Šiame straipsnyje: oro uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių