Oro tarša toliau auga, norma jau viršyta Vilniaus senamiestyje

Vyraujant ramiems orams, užterštumas kietosiomis dalelėmis Lietuvos miestuose šią savaitę didėja.

Trečiadienį, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, paros ribinė vertė viršyta Vilniaus Žirmūnų rajone, o ketvirtadienį - ir Senamiestyje.

Anot jos, ketvirtadienį, kaip ir ankstesnėmis dienomis šią savaitę, oro sąlygos teršalams sklaidytis buvo nepalankios, tad kietųjų dalelių koncentracija didžiuosiuose miestuose liko padidėjusi.

„Oro užterštumo padidėjimą galėjo įtakoti įvairių šaltinių (kūrenimo, transporto) keliama tarša. Dalis teršalų oro masių galėjo būti atnešti iš piečiau esančių Europos valstybių“, - teigia agentūra.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį žymesnių kritulių nenumatoma, pūs nestiprus pietų krypčių vėjas.

Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, tokios oro sąlygos bus nepalankios teršalams sklaidytis, tad kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore liks padidėjusi.

Didesniuose miestuose taršos kietosiomis dalelėmis paros ribinė vertė gali būti viršyta.
Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis lemia sergamumą kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Esant normą viršijančiam užterštumui, nėščiosioms, vaikams bei žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, patariama kuo mažiau būti lauke.


Šiame straipsnyje: oro taršaužterštumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Faktai

Faktai portretas
Eismo prievaizdai vis džiaugiasi mažėjančiu žuvusiųjų skaičiumi. Pagal juos, didžiuliai sužeistųjų skaičiai, tuo labaiu – sumaitoti automobiliai - nėra taip jau blogai. Svarbu, kad tik ne lavonas, nors ir invalido vežimėlyje... Iš Lietuvos emigravo virš 700.000 jaunų žmonių. Keliuose akivaizdžiai mažiau automobilių, negu 2005-2008 m. Avarijų turėjo sumažėti kur kas daugiau. Be to, neskelbiamas techninių avarijų skaičius, o jų, kiek žinau, net padaugėjo. kad jose niekas nežuvo ar nebuvo sužeistas - naujesnių ir saugesnių automobilių nuopelnas. Paskaičiuota, jeigu pradėtų Didžiojoj Britanijoj važinėti dieną su įjungtom automobilių šviesom, CO2 išmetimas į Jungtinės Karalystės atmosferą kasmet padidėtų apytiksliai 1.85 milijonų metrinių tonų/m. Aplinkos tarša padidėtų ir dėl lempučių gamybos bei dėl perdegusių lempų - jei naudojamos dieną, jos perdega po 10 000 - 12 000 mylių. Kruopščiai išanalizavus šalių, kuriose važinėjama su šviesomis, avaringumo statistiką ir priežastis, nustatyta, jog dieną įjungtos automobilių šviesos PADIDINA AVARINGUMĄ apie 8%. Ypač padaugėja užvažiavimų ant pėsčiųjų, dviratininkų, susidūrimų su motociklininkais. Važinėjant su įjungtom artimosiomis šviesomis, sunaudojama 2-3% daugiau degalų - apie 1 ltr per 5 val. - tai seniai nustatyta. Degalų pardavimai Lietuvoje: Benzino/dyzelino? 2008 - 428/788 mln. tonų, 2009 – 373/695 mln. tonų, 2010 – 283/810 mln. tonų. Šviesoms 2010 m. (2-3%) - 22-33 mln. tonų. Šviesiam paros metui ~ 70% - 15-23 mln. tonų Ar kas pasidomėjo, kiek dėl to išauga oro tarša? Kiek tai yra pinigine išraiška, galite pasiskaičiuoti patys. Akumuliatorių gamintojų instrukcijose aiškiai rašoma, jog važinėjant su nuolat įjungtom šviesom, akumuliatorių būtina kartą per mėn. PAPILDOMAI ĮKRAUTI. Kitaip, jo tarnavimo laikas SUTRUMPĖJA TREČDALIU! Visi puikiai žinome, kad tos sąlygos 90% vairuotų įvykdyti negali. Negana to, užsienyje nustatyta, kad nuolatinis artimųjų šviesų naudojimas yra nemažos dalies automobilių gaisrų priežastis. deja, viso šito nenori girdėti naftininkams bei lempučių ir akumuliatorių pardavėjų klanams tarnaujantys valdžios veikėjai...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių