Ornitologas: žiemojančius paukščius lesinti būtina

Lietuvą sukausčius speigui, šilumos, pagalbos reikia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Kaip galima padėti žvėrims ir paukščiams, žiemojantiems mūsų šalyje? Kuo lesinti? Kaip įrengti lesyklėles?

Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti portalo 1kaunodiena.lt svečias – Lietuvos ornitologų ir gyvūnų globos draugijų narys Julius Morkūnas.

–  Tai ką daryti su likusiomis žiemoti gulbėmis  – lesinti ar nelesinti? Ir kuo?

–  Dabar, kai taip šalta, gulbes lesinti būtina. Nereikėtų užmiršti ir kitų žiemoti likusių paukščių.

Geriausias lesalas gulbėms ir kitiems vandens paukščiams – įvairios grūdinės kultūros, kruopos, baltos duonos, batono gaminiai. Duona gali būti sudžiūvusi, tačiau svarbu, kad pašaras būtų nesupelijęs.

Taip pat galima lesinti tarkuotomis daržovėmis, puikiai tinka bulvės, morkos, burokėliai, obuoliai.

–  Ar teisingai elgiasi gulbes maitinantys žmonės, berdami grūdus tegul ir į seklų vandenį? Juk paukščiams reikia panardinti kaklą į ledinį vandenį. Ar ne geriau berti grūdus ant ledo krašto, kad paukščiai be vargo juos pasiektų?

– Vandenyje grūdus paukščiams lesti yra lengviau, negu bandyti sugraibyti grūdelius nuo ledo ar žemės. Vanduo yra šiltesnis nei oras ir panardindamos galvą į vandenį gulbės nesušąla.

Batoną taip pat geriau mesti į vandenį, nes nuo vandens jis suminkštėja, paukščiui lengviau praryti.

–  Kodėl tiek daug gulbių neskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o lieka mieste? Čia gal žmonės kalti, kad maitina, pripratina. Ar reikia maitinti laukinius paukščius vasarą, kai jie turi maisto?

–  Prieš kelis šimtmečius gulbės Europoje buvo auginamos kaip pusiau naminiai paukščiai maistui ir kaip parkų puošmena. Nuo tų laikų jos neturi stipraus instinkto migruoti ir žiemą stengiasi praleisti prie arčiausiai esančio vandens telkinio.

Todėl žmonės, jas lesindami vasarą, daro meškos paslaugą ir skatina jas pasilikti toje pačioje vietoje. Vasarą gulbių nedera lesinti, nes jos turi pakankamai natūralaus pašaro.

–  Kaip padėti gulbėms, likusioms žiemoti čia, vandens telkiniuose? Ar per tokį speigą joms nekyla pavojus prišalti prie ledo? Kaip elgtis pamačius į nelaimę patekusį paukštį?

– Pirmiausia reiktų įvertinti savo galimybes, ar galite padėti paukščiui. Galbūt dar nesaugu lipti ant ledo? Gal nežinosite, kaip elgtis?

Jei pamatėte ant ledo prišalusį paukštį ar kitą į nelaimę patekusį gyvūną, visą parą galite kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, kuri pagalbą suteikia visoje Lietuvoje. Skambinkite tel. nr.: 8 686 44828.

Esant tokiam speigui, iš tiesų yra didelė grėsmė paukščiui prišalti prie ledo. Tai dažniausiai pasitaiko tais atvejais, kai paukščiai būna nusilpę, jauni, mažiau patyrę.

Norėdami prisidėti finansiškai ar kitaip padėti paukščiams, žmonės gali kreiptis į Lietuvos ornitologų draugiją.

– Gruodį Lietuvos rytuose ežere mačiau gulbes su dar pilkais gulbiukais. Jie turbūt prišals prie ledo, neišskris. Kodėl tokios vėlyvos vados, ar kažkas sutriko gamtos pusiausvyroje?

–  Žmonės dažnai galvoja, kad pilki gulbiukai yra dar neskraidantys jaunikliai. Tačiau gulbiukai pradeda skraidyti rugsėjo mėnesį, gerokai prieš pirmąjį ledą.

Baltomis gulbėmis jaunikliai pavirsta po žiemos, kai išsišeria jų plunksnos.

–  Ar Jums yra žinomi paukščiai, kurie turi išskristi į šiltuosius kraštus, bet liko Lietuvoje? Juk dabar žiemos šiltos. Ne tokios, prie kokių esame pratę.

– Šiltomis žiemomis, kaip ir šią, kol neatėjo šalčiai, Lietuvoje buvo registruojama žymiai daugiau paukščių, kurie paprastai jau būna migravę – pavyzdžiui, gulbės giesmininkės, įvairios žąsų rūšys, liepsnelės, kikiliai. Tačiau dabar, užėjus speigui, didžioji dalis paukščių išskrido.

–  Kas Jums, kaip ornitologui, šiandien kelia didžiausią susirūpinimą?

– Tiek Lietuvoje, tiek Europoje žymiai mažėja paukščių rūšių. Pavyzdžiui, jūrinių ančių, kurios lieka žiemoti Lietuvoje, per pastaruosius 20-30 metų sumažėjo nuo 50 iki 65 procentų.

Lietuvoje prie išnykimo ribos yra keletas paukščių rūšių, tokios kaip meldinė nendrinukė, stulgys, sodinė starta. Jau neberandama perinčių didžiųjų erelių rėksnių, gyvatėdžių. Dėl to kalta besikeičianti gyvūnų gyvenamoji aplinka, ūkininkavimo metodai, t.y. žmogaus veiklos sukeltos priežastys.

–  Kokios turėtų būti lesyklėlės? Nesinori,  kad į zylutėms ir žvirbliukams skirtas lesyklėles lįstų varnos ir krankliai. Kaip galima apsaugoti mažųjų paukštelių lesyklėles?

–  Galima ant lesyklėlės dėti apsauginį tinklą, padarytą iš vielos, kad pro tarpelius į lesyklėlę tilptų tik mažesni paukšteliai.

Lesyklėlės turi būti lengvai paukščiams pasiekiamos, saugios, kad prie jų negalėtų prisiartinti plėšrūnai, pavyzdžiui, katės.

Lesyklėles galima pagaminti iš tuščių kartoninių, plastikinių butelių, lesinti įmanoma netgi ant žemės, nuvalius plotelį sniego.

– Ar tinka zylutėms lesalas, kuris yra parduodamas paukščiams prekybos centruose?

– Tinka.

–  Kokių produktų šiukštu negalima duoti paukščiams? Esu girdėjusi, kad zylutėms, pvz., negalima pakabinti sūdytų lašinukų.

– Nuo per didelio druskos kiekio paukščiai gali apsinuodyti ir nugaišti. Taip pat reiktų vengti pašarų su daug ir stiprių prieskonių. Geriau duoti kuo natūralesnį lesalą.

– Sparnuočiai labiau nukenčia nuo šalčio ar nuo bado? Ar reikia padėti išgyventi speigus ir varninių šeimos atstovams?

– Visi paukščiai yra svarbūs, juos reikia gelbėti nuo bado. Paukščius migruoti gena badas, o ne šaltis.

Nėra vieningos nuomonės, ar reikia žiemą lesinti varninių šeimos paukščius.

– Ar turime padėti laukiniams gyvūnams? Juk yra miškininkai, kurie jais rūpinasi profesionaliai.

– Jei įmanoma, kiekvienas turėtume padėti, bet tokiu atveju pagalba turi būti nuolatinė, kadangi gyvūnai pripranta prie pašaro vienoje vietoje ir nebeskiria tiek dėmesio, kiek anksčiau maisto paieškoms.

–  Kodėl ornitologai neprieštarauja didžiųjų švenčių beprotybei metų pabaigoje, kai žūsta tūkstančiai paukščių dėl fejerverkų, jų keliamo triukšmo ir skleidžiamos smarvės? Aš pati mačiau daugybę kritusių mažų paukščių miesto pakraštyje po tokio nekontroliuojamo šaudymo. Kodėl nedraudžiate tradicijai paleisti balandžius per vestuves?

–  Iš tikrųjų fejerverkai kelia didžiulį rūpestį, kadangi, pavyzdžiui, užsienyje yra buvę atvejų, kai po triukšmingų Naujųjų metų sutiktuvių pabaidyti paukščiai nuskrido tolį į jūrą ir nusilpę žuvo.

Ši problema yra žinoma, tačiau kol kas nesprendžiama.

Per vestuves paleidžiami balandžiai – balandininkų atsakomybė, nes jie išnuomoja ar parduoda vestuvių iškilmėms šiam tikslui nepritaikytus, ne sportinius balandžius, kurie neturi instinkto grįžti į namus ir paklysta. Pavyzdžiui, Kaune prie Rotušės kasmet Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovai surenka po keliolika paklydusių dekoratyvinių balandžių.

– Kodėl neinicijuojate, kad Lietuvoje būtų uždrausti vandens motociklai ir keturračiai? Ar jiems neužtektų tam paskirtų teritorijų, kur nebūtų daroma žala gamtai?

– Vandens motociklai tikrai trukdo perintiems vandens paukščiams. Keturračiai, kurie važinėja miškuose paukščių perėjimo metu ar nepažymėtais takais, taip pat drumsčia gyvūnų ramybę.

Šiais dalykais turėtų rūpintis regioninės aplinkos apsaugos agentūros ir vietos savivaldybės. Turėtų būti numatytos teritorijos, kur būtų leidžiama plaukioti vandens motociklais ar važinėti keturračiais taip, kad jie nedrumstų gyvūnijos ramybės ir nežalotų augmenijos.

– Kertamos sengirės, kurios  – pelėdų ir kitų paukščių namai. Kiek dėl to Lietuvoje išnyko ar baigia išnykti paukščių? Visos visuomenės iniciatyvos atistrenkia kaip į sieną, tiesa?

–  Ornitologų inciatyva, Lietuvoje buvo pakeistos miškų kirtimo taisyklės, atsirado draudimas kirsti medžius pavasarį, kai paukščiai peri ir augina jauniklius.

Aplink kiekvieną nykstančio plėšriojo paukščio lizdą yra apsauginė zona, kuri turi būti nekertama, tačiau pasitaiko pažeidimų. Norint padėti paukščiams, žmonės gali pranešti apie juodųjų gandrų, pelėdų, kitų paukščių lizdus Lietuvos ornitologų draugijai, nes yra rengiami žemėlapiai, perpėjantys miškininkus apie saugomų paukščių rūšių lizdus.

Taigi didžiausia atsakomybė tenka miškininkams, Aplinkos ministerijai.

–  Ar šiuo metu, kai net šąla, badauja, sunkiai išgyvena ir miršta žmonės ne pernelyg didelė prabanga per daug dėmesio skirti gyvūnams ir paukščiams? Gal pirma pasirūpinkime žmonėmis?

– Bet kuriuo atveju, negalime likti abejingi gyvūnams. Tiesa, pagalbos reikia žmonėms, tačiau kas nelaimėje padės žvėrims, paukščiams, jei ne mes? Dažnai į nelaimę gyvūnai patenka būtent dėl žmogaus kaltės. Nepalikime gyvūnų bėdoje.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite forume.