Orai Kaune: artėja kaitra – būkite atsargūs (patarimai)

Nuo šeštadienio sinoptikai perspėja apie meteorologinį reiškinį – kaitrą. Šeštadienį Kaune sušils iki 28, sekmadienį ir pirmadienį kepins 30 laipsnių karštis. Būkite atsargūs, neperkaiskite.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antradienį Kaune bus apie 31 laipsnį šilumos. Kritulių nenumatoma, bus giedra. Tvanku bus ir naktimis – 16-18 laipsnių šilumos.

Prognozuojama, kad karščiai laikysis iki ketvirtadienio.

Miškuose padidės gaisrų pavojus: vakariniuose rajonuose numatoma ketvirta gaisringumo klasė, kuri laikotarpio viduryje apims daugelį šalies miškų urėdijų. 

Kaip elgtis, kai karšta:

* Kai karšta, visada judėkite lėčiau. Kad ir ką žmogus veiktų, karščių metu turi tai daryti gerokai lėčiau negu paprastai. Todėl žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai, turi sumažinti darbo krūvius, (taip pat užtikrinti ir kitų priemonių, apie kurias bus kalbama žemiau, prieinamumą).

* Dažnai apsipilkite šaltu vandeniu. Jums padės galvos ir kaklo vilgymas šaltu vandeniu, todėl, kad garuodamas vanduo atšaldo. Naudokite ventiliatorius, pasidarykite vėduoklę ar panaudokite kitą vėdinimui tinkamą priemonę - laikraštį, servetėlę, kitas priemones, kurias turite po ranka, kad sukeltumėte aplink vėsų vėjelį.

* Jei jūsų darbo patalpos stipriai įšyla ir neturi dirbtinų atvėsinimo priemonių, stenkitės patalpas atvėsinti vėlų vakarą ir naktį (atidaryti langus, duris ir sukelti skersvėjį, jei galima, palikti atdarus langus iki ryto).

* Stenkitės prisitaikyti prie dienos ritmo ir tai, ką turite atlikti, darykite anksti rytą ir vėlai vakare. Karštomis dienomis darbą pradėkite auštant, o baikite apie vidurdienį (12 - 14 valandą dienos). Nebūtinus darbus atvirose vietose nukelkite vėsesniam laikotarpiui.

* Svarbu pakankamai vartoti skysčių ir atsiminti, kad ne visi skysčiai vienodai tinka karštyje. Labiausiai organizmui reikia vandens, tačiau tokio, kuriame esama mineralinių druskų. Ne visuose gėrimuose jų yra arba yra mažai, todėl malšinant troškulį skysčiais, kuriuose mažai druskų, tenka išgerti labai daug.

Tada prasideda didesnis skysčio, o kartu ir daugiau druskų, išsiskyrimas per prakaitą. Troškulys nemažėja, dar daugiau geriame skysčių, daugiau prakaituojame, ir dar labiau norime gerti. Jei taip atsitiktų, būtina kuo greičiau šį ydingą ratą nutraukti - baigti darbą, slėptis vėsioje vietoje ir ten praleisti ilgesnį laiką (atvėsti), intensyvinti atvėsimą apsipilant šaltu vandeniu, gerti druskomis prisotintą vandenį ar kitą gėrimą. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys bei arbatos. Jose pakanka mineralinių druskų, kurių stokoja ištroškusio žmogaus organizmas.

* Karštu metu netinka saldūs gėrimai. Jie nenumalšina troškulio o papildomas cukraus kiekis padidina vandens šalinimą iš organizmo. Jei nėra kitų, galima gerti tik vidutiniškai saldžius aromatizuotus gėrimus, kuriuose daug mineralų. Gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdamas ledinį skystį sukaitęs žmogus gali peršalti. Toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį pakelti tampa dar sunkiau.

Todėl, ledus geriau panaudoti kūno atšaldymui, o gerti aplinkai artimos temperatūros arba vos vėsesnį gėrimą. Žinovai siūlo malšinti troškulį drungnu vandeniu, arbata. Angliarūgšte prisotintų gėrimų nepatariama gerti vienų ir daug, nes jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir virškinimą, todėl labiau tinka tik prie valgio. Panašiai nutinka geriant vien limonadą, kokakolą ar toniką, kuriais sunku numalšinti troškulį. Visų gėrimų, kurie karštyje pripildo skrandį dujomis, geriau vengti ir juos pakeisti kitais. Troškulio nenumalšina ir pienas.